Nuo žaidimų aikštelės, kurioje iki tragedijos žaidė vaikas, iki Neries upės yra maždaug 100–150 m. Reikia nusileisti skardžiu žemyn. Tikėtina, kad šiuo keliu, niekieno nepastebėtas, ir patraukė vaikas. Prieš 16 val. policija teigia gavusi moters pranešimą, kad nebemato vaiko žaidimų aikštelėje. Tuomet gausios pajėgos, vietos gyventojai, ugniagesiai skubėjo ieškoti vaiko. Maždaug 17.10 val. pranešta, kad baidare Neries upe plaukę žmonės pastebėjo vaiko kūną, plūduriuojantį upėje. Jį iš karto išskubėjo traukti čia dirbę gelbėtojai.

Apie tai, kaip saugiai elgtis esant netoli vandens telkinių, kaip išvengti tokių tragedijų, LNK žurnalistas kalbino gelbėtoją Rolandą Kilių.

„Staigiai viskas atsitinka, retai būna taip, kad po truputį ar šaukia“, – sakė gelbėtojas.

– Tai yra tylus skendimas, gurkšnis ir viskas, ar ne?

– Taip, sąmonė prarandama ir panyrama po vandeniu. Po vandeniu dar ir atrasti reikia, reikia pastebėti.

Vaikus reikia stebėti nuolatos. Tėvams reikėtų atidžiai stebėti juos, kad nenuplauktų toli nuo kranto. Jeigu palieka su pripučiamomis plaukiojimo priemonėmis, reikėtų visiškai jomis nepasitikėti, nes jos gali išsileisti. Tiesiog reikia nepaleisti vaiko iš akių. Vaikui daug nereikia, kad nuskęstų. Nereikia aklai pasitikėti ir plūdurais, esančiais vandenyje, jis gali ir už tų plūdurų nuplaukti, o gelbėtojai gali nepamatyti. Žmonių daug maudosi, visus sužiūrėti sunku.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

–  Karštą vasaros dieną vandenyje gali būti ir keliasdešimt žmonių, ar ne? Kaip suvokti, kada vaikui reikia pagalbos, kada jau yra ekstremali situacija, o kada tiesiog dūkimas?

– Vaikai skęsta tyliai, net posakis toks yra. Reikia žiūrėti, jei vaikas jau plaukia gilyn ar stovi vietoj, gal jis jau dugno nepasiekia, reikia žiūrėti, tai matosi.

– Iš savo patirties gal atsimenate konkrečių akimirkų? Į ką atkreipėte dėmesį?

– Būdavo momentų, kad vaikas jau skęsta, o tėvai žiūri ir nesupranta. Būdavo net ir prie pat mūsų posto – vaikas eina, vanduo staigiai gilėja, jis jau skęsta, o mama žiūri, bet net susigaudyti nespėja.

– Vienas galbūt vandenyje jau skęsta, o daugybė vaikų aplink dūksta, krykštauja. Tokį momentą labai sunku sužiūrėti, taip?

– Tikrai taip. Sakau, kai ateini su vaikais, reikia ne kalbėtis su kitais tėvais ar telefone naršyti, o stebėti, kur tavo vaikas. Vanduo yra pavojingas, o vaikams ypač.

Staigiai viskas atsitinka, retai būna taip, kad po truputį ar šaukia.

– Kaip elgiasi vaikas artėdamas prie vandens telkinio?

– Mes esam pastebėję, kad jei vaikas vienas, jis ganėtinai atsargiai elgiasi, bet jei yra būrys vaikų – jie dūksta, žaidžia ir tas atsargumas dingsta. Tada ir gali nutikti didžiausia nelaimė. Kiti vaikai irgi gali nepastebėti ir nesuprasti, kad vienas iš jų jau yra atsidūręs pavojuje.

– Priminkite, kokie yra gaivinimo būdai, kuriuos turėtų tokioje situacijoje atlikti aplinkiniai.

– Ištraukiate iš vandens, paguldote į tokią padėtį, kad iš kvėpavimo takų išbėgtų vanduo, tuomet užspaudžiate nosį, darote įpūtimus ir paspaudimus – 30 paspaudimų, du įpūtimai. Svarbiausia yra  liepti kažkam iškviesti greitąją medicininę pagalbą.

– O kokios taisyklės yra traukiant žmogų iš vandens?

– Priplaukti prie žmogaus iš nugaros, kad pavyktų apglėbti, aišku, vaiką galbūt galima ir iš priekio, paimti už kaklo ir atbulomis plaukti kranto link.