Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir A. Kandrotą pripažinti kaltu dėl poveikio nukentėjusiajam bei skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Prašoma bausmę už šią nusikalstamą veiką subendrinti su A. Kandroto ankstesniais nuosprendžiais skirta bausme ir skirti galutinę bausmę – trejus metus ir du mėnesius laisvės atėmimo.

Ikiteisminis tyrimas dėl poveikio nukentėjusiajam pradėtas praėjusių metų lapkričio mėnesį.

Bylos duomenimis, A. Kandrotas 2023 metų lapkričio 15 dieną po Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio posėdžio, kuriame nagrinėta 2021 metų prie Seimo vykusių riaušių byla, teismo patalpose filmuodamas savo mobiliuoju telefonu persekiojo minėtame posėdyje parodymus duoti pradėjusį nukentėjusiuoju pripažintą policijos pareigūną, kaltino jį melagingų parodymų davimu bei nepagrįstai reiškiamu civiliniu ieškiniu, šį vaizdo įrašą transliavo socialiniuose tinkluose.

Prokuratūros teigimu, tokiu būdu A. Kandrotas siekė paveikti nukentėjusįjį, kad šis, tęsiant jo apklausą kitame teismo posėdyje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje duotų A. Kandrotui ir kitų kaltinamųjų atžvilgiu palankius parodymus.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, įrodymus vertino neišsamiai, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nepagrįstai išteisino A. Kandrotą dėl poveikio nukentėjusiajam.