Tarp kaltinamųjų – mokestinio sukčiavimo schemos organizatoriai: veikos sumanytojai, suburtai organizuotai grupei priklausę vykdytojai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad įmonės, naudojusios mokestinio sukčiavimo schemą, imitavo daugiau nei 5 mln. eurų vertės finansines operacijas.

Kaip skelbia FNTT, išaiškinta, kad organizuotos grupės vadovai savo ar kitų asmenų vardu steigdavo arba įsigydavo veiklos nevykdančias (angl. vadinamų „missing trader“) bendroves Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Šiomis neveikiančiomis organizuotos grupės valdomomis bendrovėmis, norėdamos išgryninti nesumokėtą PVM, naudojosi realiai veikiančios ir dideles apyvartas turinčios Lietuvos įmonės. Fiktyvios įmonės savo „klientėms“ išrašydavo sąskaitas faktūras ir jomis maskuodavo fiktyvius sandorius.

Organizuotai grupei priklausančios bendrovės šiais fiktyviais sandoriais „parduodavo“ beveik viską – statybines medžiagas, konsultacijas, elektros kabelius, teikdavo įvairias reklamos paslaugas, dalyvaudavo Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose, o į jų sąskaitas buvo pervedamos šimtatūkstantinės sumos.

Šia mokesčių sukčiavimo schema naudojosi 25 Lietuvoje veikiančios įmonės, kurios vertėsi statybos, verslo konsultavimo paslaugomis, dalyvavo ES projektuose, veikė pačiuose įvairiausiuose prekybos ir paslaugų sektoriuose.

Minėtos įmonės sukčiautojų valdomomis bendrovėmis  naudojosi siekdamos apgaule nemokėti PVM ir pelno mokesčių. Pinigai buvo gryninami per Lietuvos, Latvijos, Estijos fiktyvių įmonių sąskaitas, jų gabenimą susekę tyrėjai teigia surinkę svarius įrodymus.

„Tris Baltijos valstybes apimančio ikiteisminio tyrimo metu identifikuotas sudėtingas, daug kvalifikuoto procesinio darbo reikalaujantis Europos Sąjungoje naudojamas mokestinis sukčiavimo modelis. Jo metu atskleistas kiekvieno organizuoto grupės nario vaidmuo – nuo pačių organizuotos grupės vadovų, kvalifikuotų bendrininkų finansininkų, iki pinigus gryninusių vykdytojų, kuriais buvo pasirinkti bedarbiai ir kiti socialinių sunkumų patiriantys asmenys“, – sako už finansinių bylų kontrolę atsakingas generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Karčinskas.

Tiriant šią schemą buvo atlikti 25 įmonių kompleksiniai ūkinės finansinės veiklos tyrimai.

Ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nariai valstybei jau atlygino daugiau nei pusę padarytos žalos – 700 tūkst. eurų.

Šiam didelės apimties ir sudėtingam tyrimui vadovavo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai.

Dar prieš perduodant organizuotą grupę į teismą, buvo suskirstytas į 19 atskirų ir teismuose sėkmingai išnagrinėtų bylų dėl kitų 32 fizinių ir 13 juridinių asmenų. Priimta 19 apkaltinamųjų nuosprendžių – jų neišvengė nė vienas iš visų 45 kaltinamųjų. Teismai kaltais pripažintiems juridiniams ir fiziniams asmenims skyrė daugiau nei 200 tūkst. eurų fiskalinių sankcijų – baudų.

Už didelio masto sukčiavimą organizuotos grupės nariams gresia iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Generalinė prokuratūra ir FNTT atkreipia dėmesį, kad asmenims, kurie nusikalstamai veikia prieš valstybės finansinius interesus, baudžiamojo persekiojimo pasekmės yra itin skaudžios – gresia turto areštas, priverstinis žalos atlyginimas, kitų prievartos priemonių naudojimas, reputacijos praradimas, galimas turto konfiskavimas, patekimas į nepatikimų įmonių sąrašus, negalėjimas dalyvauti įvairiuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose, viešuosiuose pirkimuose, jiems taikomos griežtos baudžiamosios sankcijos.