Anot jo, vertinamas tarnybos darbas 2022 metais nutraukus ikiteisminį tyrimą. R. Kiškis pabrėžia, kad vidinis tyrimas nereiškia, jog tarnyba įžvelgia darbuotojų nusižengimų.

„Šiandien pasirašiau pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą, bet tai nereiškia, kad mes įžvelgiam, kad galimai buvo tam tikras kažkieno nusižengimas – atliekam tarnybinį patikrinimą įsivertinti, ar vidinės procedūros suveikė, ar ne, ar galėjo vienas darbuotojas ar kitas kai kuriuos dalykus atlikti efektyviau“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį sakė R. Kiškis.

Anot jo, tarnyba aiškinasi, kaip buvo pasielgta su visais gautais pranešimais apie įtartinas operacijas, kiek jų buvo.

„Naujus sluoksnius dedam, (...) kad išsigaudytume galimas klaidas, ar buvo galima efektyviau pritaikyti vieną ar kitą saugiklį, ar išvis tie saugikliai suveikė, dėl to kad įgyvendinimas blogas, ar kad sistema taisytina“, – sakė R. Kiškis.

Anot jo, FNTT bendradarbiauja su Lietuvos banku, Lošimų priežiūros tarnyba, Finansų ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija.

Planuojame pas save sukurti iš skirtingų padalinių tam tikrą audito grupę, kuri į kai kuriuos klausimus atsakys: suveikė ar nesuveikė saugikliai.

„Planuojame pas save sukurti iš skirtingų padalinių tam tikrą audito grupę, kuri į kai kuriuos klausimus atsakys: suveikė ar nesuveikė saugikliai“, – pridūrė jis.

Anot R. Kiškio, šiuo metu reguliavimas yra pakankamas, bet galbūt būtų galima jį efektyvinti.

FNTT-oje 2022 metais buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įtartinos finansinės operacijos iš Lenkijos, kai į Š. Stepukonio „Paysera“ sąskaitą buvo pervesta 3,9 mln. eurų. Šios lėšos tada buvo įšaldytos.

Tačiau konstatavus, kad pavedimas buvo teisėtas, ikiteisminis tyrimas 2022 metų rudenį buvo nutrauktas. Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Justas Laucius anksčiau sakė, kad taip nutarta įvertinus ne tik Š. Stepukonio pateiktą informaciją, bet ir FNTT, Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadas, bankų pateiktus duomenis.

Prokuratūra šių metų vasario pradžioje atnaujino šį tyrimą.

Jame Š. Stepukonis pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo. Prokuratūra teigia, kad didžiąją jų dalį – daugiau nei 20 mln. eurų – Š. Stepukonis pralošė kazino. Dar dalį pinigų jis galėjo nukreipti į Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformą „Interactive Brokers Central Europe“.

„BaltCap“ atliktas Š. Stepukonio veiklos tyrimas parodė, kad iš fondo įmonių jis neteisėtai pasisavino 40,4 mln. eurų. Pinigai buvo savinami kuriant ir pateikiant daug suklastotų ir padirbtų dokumentų, taip pat galimai atliekant kitokius nusikalstamus bei vidaus tvarkas pažeidžiančius veiksmus.