Liudydamas politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme penktadienį jis teigė, kad šiuo klausimu iš esmės nesidomėjo, nes tai darė koncerno valdybos narys Romanas Raulynaitis, įkūręs ir J. Basanavičiaus muziejų Vilkaviškio rajone, rūpinęsis kitomis iniciatyvomis dėl patriarcho įamžinimo.

„Pastatyti paminklą dr. Jonui Basanavičiui taip pat buvo jo idėja. Jo iniciatyva tai buvo įtraukta į Valstybės šimtmečio minėjimo renginių programą. Iki R. Raulynaičio niekas apie tai nei galvojo, nei kalbėjo (...). Nei Eligijaus Masiulio, nei ko kito neprašiau nei pastatyti, nei išimti, nei įdėti, nei nugriauti. Tuo domėjosi Romanas Raulynaitis ir, beje, jis tai teismo posėdyje pripažino“, – kalbėjo R. Kurlianskis.

Pastatyti paminklą dr. Jonui Basanavičiui taip pat buvo jo idėja. Jo iniciatyva tai buvo įtraukta į Valstybės šimtmečio minėjimo renginių programą.

Jis byloje kaltinamas, kad prašė tuometinio Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio, jog šis paveiktų partijos kolegą, Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių išimti iš darbotvarkės 2015-ųjų gruodžio 2-ąją vykusio tarybos posėdžio darbotvarkės klausimą dėl vietos J. Basanavičiaus paminklui. Byloje nurodoma, kad „MG Baltic“ atstovai siekė paminklo būtent K. Sirvydo skvere.

R. Kurlianskis tikino, kad tuomet ne tik tarp politikų, bet ir visuomenėje buvo daug diskusijų dėl paminklo vietos. Pavyzdžiui, anot jo, už paminklo vietą K. Sirvydo skvere pasisakė tuometinė Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė, tuometis kultūros ministras Šarūnas Birutis, TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, taip pat dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, tuomet ėjęs SEB banko prezidento patarėjo pareigas.

Be kita ko, kaltinamasis pabrėžė, kad Vilniaus savivaldybės taryba sprendimą statyti paminklą ne K. Sirvydo skvere, o priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, apsisprendė 2016-ųjų kovo 23-iąją, tuo metu pagal kaltinamąjį aktą, jis 106,2 tūkst. eurų kyšį E. Masiuliui davė 2016-ųjų gegužės 10-ąją. Paminklas galiausiai pastatytas prie Filharmonijos. 

„Sumokėjau praėjus vienam mėnesiui ir 17 dienų po Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priešingo sprendimo, t. y. už priešingą nei pageidautas rezultatas?“ – kaltinimo logika stebėjosi R. Kurlianskis.

„Taksistui aš moku, kai jis veža mane į vietą, o ne tada, kai jis remontuoja automobilį ir laukiu, kol paveš“, – pridūrė kaltinamasis.

Kalbėdamas apie byloje užfiksuotą jo, R. Raulynaičio ir E. Masiulio pokalbį 2015 metų gruodžio 1-ąją restorane „Stebuklai“, jis pabrėžė, kad nors protokole fiksuota pokalbio laikas – apie 2 val., apie 20 minučių pokalbių nebuvo įrašyta, didžioji dalis įrašo nėra transkribuota dėl prastos kokybės. Kai kur, pasak jo, tegirdimos nuotrupos ir daugiau nei dešimt frazių iššifruotos klaidingai.

R. Kurlianskis tikino pokalbyje niekur nesiūlęs išimti iš darbotvarkės klausimo, o tai daręs R. Raulynaitis. Anot jo, prokurorų pastabos, kad jis „antrina R. Raulynaičiui“ pokalbyje su E. Masiuliu, neparemtos jokiais įrodymais. Be to, kitoje kaltinamojo akto vietoje teigiama, kad būtent R. Kurlianskis pats pateikė E. Masiuliui prašymą išimti klausimą iš darbotvarkės, nors pokalbio įrašas, pasak jo, rodo, kad to prašė R. Raulynaitis.

R. Kurlianskis teigia pokalbyje tik pajuokavęs, jog E. Masiulis galės „perkirpti juostelę“ tapęs premjeru ir dar patikslino Sirvydo skvero vietą.

„Šioje diskusijoje aš pasakiau dvi frazes – „patrolinau“ (Eligijų Masiulį – BNS) ir patikslinau vietą“, – sakė jis.

R. Kurlianskis: norėjau bet kokio sprendimo

Jis neneigė savo E. Masiuliui pasakytos frazės „Tai prašymas, jo, jeigu gali, paprotink Remigijų (Šimašių)", tačiau sakė, kad tai buvo „pastaba dėl negebėjimo apsispręsti, visų pirma, Vilniaus miesto mero“, taip pat ir dėl sostinės tarybos blaškymosi šiuo klausimu.

„Manau, (turėjau omenyje – BNS), kad greičiau apsispręstų, esu įsitikinęs, nesvarbu, dėl kurios vietos, svarbu apsispręsti kaip nors“, – tvirtino R. Kurlianskis.

Jis taip pat kartojo neprašęs klausimo išimti iš darbotvarkės.

„Nesakiau žodžio nors kiek nors panašaus į žodį „darbotvarkė“ ir praktiškai nedalyvavau pokalbyje apie paminklą“, – tikino R. Kurlianskis.

Tuo metu R. Raulynaičio frazė „Išimt, išimt, išimt iš darbotvarkės... Geriausia būtų išimt iš darbotvarkės“, anot jo, nėra panaši į prašymą ir tėra jo samprotavimas tariamąją nuosaka.

Epizodas dėl J. Basanavičiaus paminklo yra dalis politinės korupcijos bylos, kurioje R. Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Korupcija byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis bei „darbietis“ Vytautas Gapšys. Parlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje pateikti ir koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.