Vasario 10 d. Vilniaus r. apylinkės teismas patenkino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį. Du atsakovai turės solidariai atlyginti per 3 tūkst. Lt už aplinkai padarytą žalą neteisėtai iškasus kūdrą Plaštakos valstybiniame hidrografiniame draustinyje. Jiems taip pat teks atlyginti nuostolius, kuriuos Vilniaus RAAD patyrė pirkdamas geodezininkų paslaugas tiksliai žalai nustatyti.

Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtintas draudimas gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose naikinti ir žaloti reljefo formas bei saugomus objektus. Šis įstatymas taip pat draudžia ardyti velėną paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje.

Byloje, kurią nagrinėjo Vilniaus r. apylinkės teismas, nustatyta, jog atsakovai iškasė kūdrą vos kelių metrų atstumu nuo Plaštakos upės. Nepriklausomi geodezijos darbų specialistai nustatė, jog kūdra patenka į Plaštakos upės apsaugos juostą. Be to, visas atsakovams nuosavybės teise priklausantis sklypas, esantis Valų k., Žemaitkiemio sen., Ukmergės r., patenka į Plaštakos valstybinį hidrografinį draustinį.

Nors paties pažeidimo faktą ir atsakovų veiksmų neteisėtumą jau buvo įrodęs Ukmergės r. apylinkės teismas, šioje byloje piliečiai vis tik atsisakė gera valia atlyginti gamtai padarytą žalą.

Atsakovai teisme ne kartą ginčijo aplinkybę, jog jiems priklausantis sklypas yra Plaštakos valstybiniame hidrografiniame draustinyje, teigdami, esą Vyriausybė iki šiol nėra nustačiusi šio draustinio ribų. Vis tik Ukmergės r. apylinkės teismas ir Vilniaus r. apylinkės teismas pažymėjo, jog draustinio ribų planas yra įregistruotas Saugomų teritorijų valstybės kadastre, todėl pastarieji atsakovų argumentai buvo atmesti.

Atsakovai bylos nagrinėjimo metu ne kartą teigė, esą kūdrą išsikasė dar 2006 metais, o nuo to laiko jokių papildomų darbų neatliko. Vilniaus RAAD pasamdyti geodezijos darbų specialistai, pateikę nepriklausomą išvadą, nurodė, jog nuo 2007 m. iki 2012 m. minėtame sklype buvo atlikti grunto kasimo, formavimo darbai, dėl kurių žemės paviršiaus tūris pasikeitė iš viso 146 m3. Šioje vietoje buvo iškastas griovys, suformuoti šlaitai, pati kūdra kone dvigubai praplatinta. Vis tik atsakovai neigė ir šią kvalifikuotų specialistų pagrįstą išvadą, nurodydami, jog visi šie pokyčiai atsirado dėl natūralių gamtinių procesų, tokių kaip lietus ir pan. Teismo pastarieji atsakovų pasiaiškinimai neįtikino.

Savavališkai kūdrą iškasę piliečiai teismo sprendimu turės atlyginti 5.853,60 Lt, t. y. 3.153,60 Lt už aplinkai padarytą žalą neteisėtai iškasus kūdrą Plaštakos valstybiniame hidrografiniame draustinyje bei atlyginti 2,7 tūkst. Lt nuostolių, kuriuos Vilniaus RAAD patyrė pirkdamas geodezininkų paslaugas žalai nustatyti.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.