Šios aplinkybės paaiškėjo Vilniaus apygardos teismui penktadienį pradėjus nagrinėti buvusio Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovės patarėjo Gintaro Jono Furmanavičiaus ir vieno teisininko baudžiamąją bylą. Abu jie kaltinami prekyba poveikiu.

Kaip kaltinamajame akte paskelbė prokurorė Vilma Vidugirienė, J. G. Furmanavičius, pasinaudodama savo įtaka ir interesais, susitarė savo naudai gauti 20 tūkst. eurų.

„Teisininkas veikė „Start Vilnius“ interesais“, – paskelbė prokurorė.

Tyrimo duomenimis, teisininko ir J. G. Furmanavičiaus susitikimai 2015 metų spalį vyko tuomet veikusiame garsiame Vilniaus restorane „Neringa“ ir kitose maitinimo įstaigose. Įtariama, kad buvęs NŽT patarėjas susitarė priimti pusę kyšio – 10 tūkst. eurų. Likusi pinigų dalis turėjo būti paimta, priėmus sprendimą. Anot prokuratūros, teisininkas siekė gauti 80 tūkst. eurų kyšį.

„Taip supratau, bet kategoriškai nesutinku nė su vienu sakiniu. Kategoriškai“, – teismui pareiškė G. J. Furmanavičius.

„Kategoriškai nesutinku su pareikštais kaltinimais“, – sakė ir kitas kaltinamasis.

G. J. Furmanavičius sutiko teismui duoti parodymus. Jis tvirtino, kad byloje minimi pinigai buvo senos skolos grąžinimas.

Teisiamasis pasakojo, kad nuo 1993 metų turi vieną skolininką. G. J. Furmanavičius tuo metu vadovavo Automobilių sporto federacijai. 2012 metais būdamas Stambule, jis gavo iš skolininko pranešimą, kad šis „pagalvos“, ar yra skolingas. Išvykoje G. J. Furmanavičius buvo kartu su federacijos viceprezidentu žinomu lenktynininku Dariumi Jonušiu. Prasitarus apie skolininką, šis G. J. Furmanavčiui patarė reikalus spręsti per teisines įmones.

Grįžęs į Lietuvą, D. Jonušis supažindino G. J. Furmanavičių su teisininku, buvo pasirašyta sutartis dėl skolos išieškojimo. G. J. Furmanavičius teigė, kad atgavo 88 tūkst. litų (daugiau nei 25 tūkst. eurų), dalis pinigų už darbą atiteko teisininkui už skolos išieškojimą.

„(...) skola aritmetiškai sutampa su skaičiais, minimais kaltinamajame akte. Jokiems NŽT darbuotojams poveikio aš nedariau, aš dokumentus jam grąžinau. Ten sklypo suformuoti neįmanoma, ne visi mūsų pokalbiai įrašyti, kai grąžinau segtuvą su dokumentais, nėra įrašyta“, – sakė G. J. Furmanavičius.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs lapkričio 20 dienos, tada parodymus turėtų duoti ir teisininkas.

Registrų centro duomenimis, Subačiaus gatvė 49A esantis žemės sklypas, kuriame stovi sprogusi pirtis, priklauso valstybei. 2013 metais sklypas 27 metams išnuomotas sostinės savivaldybės įmonei „Start Vilnius“.

Sklype stovintis pastatas 2013-aisiais taip pat perduotas „Start Vilniui“, tačiau 2014 metų rugsėjį jis parduotas bendrovei „NT koncernas“, šią lygiomis dalimis valdo buvęs „Start Vilniaus“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Jurkšas ir jo verslo partneris Vaclovas Daukšas.

2014-ųjų gruodį taip pat buvo parengtas ir šio sklypo formavimo bei pertvarkymo projektas. Tuometinio Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Jono Urbanavičiaus pasirašytame įsakyme nurodoma, kad siekta sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nelaisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo, taip pat norėta nustatyti sklypui daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių bei komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimą.

Darbo partijos atstovą, buvusį vidaus reikalų ministrą G. J. Furmanavičių patarėju pasirinko ir NŽT įdarbino buvusi tuometinė tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė. Ji pati iš pareigų pasitraukė paaiškėjus, kad vairavo neblaivi ir bandė tai nuslėpti.

G. J. Furmanavičius ėjo vidaus reikalų ministro pareigas socialdemokrato Algirdo Brazausko vadovautoje Vyriausybėje 2004 – 2006 metais.