Vilniaus miesto apylinkės teismui trejus metus nepavyksta išnagrinėti baudžiamosios bylos dėl galbūt apgaule įgytų daugiau nei 1,2 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų. Teisėsaugai sulaikius nuo teismo pasislėpusį dar vieną kaltinamąjį, bylą tektų vėl pradėti nagrinėti iš naujo. Teismas jau gavo vieno kaltinamojo prašymą sujungti abi bylas į vieną.

2011 metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Generalinė prokuratūra bylą teismui perdavė su keturiais kaltinamaisiais - advokatu Andriumi Marapolsku, jo tėvu Edvardu Marapolsku, buhaltere Renata Guk ir juridiniu asmeniu „Adversus group“. Dabar be keturių bylos kaltinamųjų - trijų fizinių ir vieno juridinio asmens - gali atsirasti dar vienas dalyvis - Jungtinėje Karalystėje sulaikytas nuo teismo pasislėpęs kaltinamasis Givis Kozašvilis, kuris vasarą buvo perduotas Lietuvai.

G.Kozašvilio bylą, kuri buvo išskirta į atskirą jam pasislėpus nuo teismo, prokuratūra nagrinėti jau perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas praėjusią savaitę G.Kozašvilio kardomąjį suėmimą pratęsė dar dviem mėnesiams. Teisėja Aiva Survilienė rugsėjo viduryje spręs, ar abi baudžiamąsias bylas sujungti į vieną, ar jos bus nagrinėjamos atskirai.

Nuo 2011 metų, kai FNTT ir prokuratūra perdavė bylą su keturiais kaltinamaisiais, apylinkės teismui tepavyko paskelbti kaltinamąjį aktą - per visą tą laiką nuolat sirgo advokatai, kaltinamieji, be to, keitėsi jų gynėjai. Proceso dalyviai reikšdavo prašymus, rašydavo skundus aukštesnės instancijos teismui.

„Byla yra didžiulės apimties, sudėtinga. Dabar padėtas įrodymų tyrimas, iškviesti liudytojai. Byla užtruko dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo teismo - advokatų, kaltinamųjų sirgimai. Buvo reiškiami įvairūs prašymai. (..) Tai suserga, tai neateina, tai pamiršta apie posėdį. Priėjome iki to, kad, kaip ir Darbo partijos byloje, kaltinamiesiems buvo paskirti valstybės gynėjai - tuomet bylos nagrinėjimas pajudėjo“, - BNS sakė teisėja A.Survilienė.

Byloje gynėjais dalyvauja žinomi advokatai, jie būna užimti ir kitose bylose, todėl teismui posėdžių laikus atsižvelgiant į jų užimtumą kitose bylose.

Dabar byloje dalyvauja ir kaltinamųjų samdyti, ir valstybės skirti advokatai. Rugsėjo 16 dieną planuojama pradėti liudytojų apklausą. Kaltinamieji parodymus žada duoti po jų apklausos.

Tyrėjai įtaria, kad G.Kozašvilis 2007-2009 metais veikė, kaip įtarima, advokato A.Marapolsko organizuotoje asmenų grupėje. Grupė turėjo sumanymą - pagaminti netikrus dokumentus, juose užfiksuoti realiai nevykusiais ūkines bei finansines operacijas, kad apgaulės būdu A.Marapolsko ir jo tėvo naudai įgytų 1 mln. 277 tūkst. litų vertės svetimą turtą - ES ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas. Jos buvo skirtos kaimo turizmo projektui - įsteigti sodybą „Giedraitiškių dvaras“.

Manoma, kad G.Kozašvilis įvykdė A.Marapolsko nurodymus - jis 2008 metais Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijoje įregistravo individualią veiklą. Su bendrove „Forsitia“ sudarė tariamą rangos sutartį dėl „Giedraitiškių dvaro“ statybos. 

Bylos duomenimis, įtariama, kad 2008 metų rudenį buvo suklastotos PVM sąskaitos faktūros - jose buvo nurodyta, kad atlikta darbų už 799 tūkst. 835 litus. Realiai jokie darbai neatlikti. G.Kozašvilis, įtariama, Marapolskų naudai padėjo įgyti 1,2 mln litų ES ir Lietuvos biudžeto lėšų. Taip pat padėjo apgaule panaikinti turtinę prievolę sumokėti valstybės biudžetui 474 tūkst. litų PVM.

2011 metais G.Kozašvilis pasislėpė. Po poros metų jis pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. Šiemet liepą jis perduotas Lietuvai.

Kaip skelbė FNTT, įtarimai sukčiavimu ir subūrus organizuotą grupę pateikti teisininkui A.Marapolskui, jo tėvui E.Marapolskui, kuris tuo metu buvo teisines paslaugas teikiančios bendrovės direktorius ir ūkininkas, įgyvendinantis ES lėšomis remiamą projektą, bei subrangos darbus atlikusios bendrovės buhalterei R.Guk. Įtarimai pateikti ir juridiniam asmeniui – teisines paslaugas teikusiai bendrovei „Adversus group“.

Pasak teisėsaugos pareigūnų, nustatyta, kad ūkininkas E.Marapolskas, įgyvendindamas daugiau nei 2,5 mln. litų vertės projektą, steigiant kaimo turizmo sodybą Kalvio kaime, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateikė mokėjimo prašymą apie projekto vykdymo metu patirtas išlaidas, pagrįsdamas jas statybos rangovo PVM sąskaitomis faktūromis ir objekto atliktų darbų aktais, kuriuose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie atliktų darbų laiką, kiekį ir vertę.

Projektas iš dalies buvo finansuojamas pagal 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumentą (BPD) iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšas.

Tyrimo metu FNTT tyrėjai išaiškino aplinkybes, kad statyboms vadovavęs A.Marapolskas samdė nelegalius darbuotojus ir mokėjo jiems pinigus už atliktus darbus.

Išaiškinta, kad siekiant padidinti išlaidas, svečių namų ir klėties statybai buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, realiai neatlikusi jokių darbų. Statybų subrangovo, kuriame tuo metu dirbo dvi darbuotojos, suklastotais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, atliktų darbų aktais) buvo įformintos tikrovės neatitinkančios kaimo turizmo sodybos statybos išlaidos ir nurodytas nepagrįstai didesnis grąžintinas iš biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokestis. Paskaičiuota, kad apgaule įgyta daugiau nei 1,2 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų, skirtų kaimo turizmo sodybos finansavimui, ir daugiau nei 470 tūkst. litų PVM.

Įtariama, kad E.Marapolskas, būdamas teisines paslaugas teikiančios bendrovės direktoriumi, kai ši bendrovė finansavo dalį kaimo sodyboje atliekamų darbų, suklastojęs apskaitos dokumentus, rangos sutartis su fiziniais asmenimis ir apgaulingai juos įforminęs, į valstybės biudžetą nesumokėjo dar 130 tūkst. litų mokesčių.     

Pasak FNTT, atskleista, kad buhalterė R.Guk, imituodama vieno asmens, neva dirbančio kaip savarankiškas ūkio subjektas, darbą, naudojo dviejų vyrų vardu įgytas elektroninės bankininkystės duomenis ir atliko piniginius mokėjimus įvairiems asmenims kaip atsiskaitymą su tariamais užsakovo rangovais.

FNTT ir Generalinė prokuratūra, tik pradėjusios ikiteisminį tyrimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į NMA pervestus daugiau nei 1,2 mln. litų, o tęsiant tyrimą pastaroji institucija nutraukė paramos sutartį su ūkininku E.Marapolsku NMA dėl šios milijoninės sumos baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį.