Sukčiavimu įtariamas ir už grotų laikomas verslininkas Sergejus Rachinšteinas veržiasi į laisvę - Vilniaus apygardos teismo jis prašo panaikinti jam skirtą kardomąjį suėmimą dviem mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį rengia posėdį, kuriame nagrinės, ar įtariamajam sukčiavimu suėmimas buvo paskirtas pagrįstai.

S.Rachinšteino advokatas Andrius Baranskis BNS sakė, kad skundu prašoma panaikinti suėmimą.

„Manau, kad suėmimą skyręs apylinkės teismas neįsigilino į įtarimuose išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ten yra administraciniai ir civiliniai santykiai, - BNS sakė advokatas A.Baranskis.

Kovo pradžioje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė, kad po ilgalaikės žvalgybos atskleidusi milijoninę sukčiavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis schemą ir sulaikiusi organizuotos grupės vadovą bei keturis jos narius.

FNTT su Generaline prokuratūra atlieka tyrimą dėl daugiau nei dešimties bendrovių veiklos. Įtariamiesiems įteikti pranešimai apie įtarimą dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, neteisėtos juridinės asmens veiklos ir dokumentų klastojimo.

Vienam iš,jų jau anksčiau buvusiam teisėsaugos akiratyje ir, kaip įtariama, vadovavusiam organizuotai grupei, šešėliniam milijonieriui S.Rachinšteinui Vilniaus apylinkės teismas kovo 6 dieną skyrė kardomąją priemonę - suėmimą dviem mėnesiams. Grupuotės vadeivos namuose per kratą rastas didelis kiekis aukso dirbinių, perlų, areštuotas prabangus automobilis „Porsche Cayenne“.

Pasak FNTT pranešimo, išaiškinta, kad nusikalstamos schemos sumanytojai nupirko finansinių sunkumų turinčių bendrovių, kurioms buvo skirta daugiau nei 3 mln. litų Europos Sąjungos parama, akcijas. Įsigytų bendrovių vardu buvo sudarinėjami fiktyvūs sandoriai su nusikalstamai veiklai nuslėpti naujai įsteigta įmone, kuri naudota kaip fiktyvi rangovė ir įrangos tiekėja. Visų šių bendrovių direktoriai buvo statytiniai asmenys, o faktiškai visoms bendrovėms vadovavo tas pats organizuotos grupės vadovas.

Įtariama, kad statytiniams bendrovių vadovams buvo nurodoma klastoti dokumentus (statybos rangos, įrangos pirkimo, paskolų sutartis, mokėjimo prašymus ir kitus Nacionalinei mokėjimo agentūrai teiktinus dokumentus), kad gautų Europos Sąjungos lėšas.

Šią savaitę FNTT tyrėjai atliko kratas organizuotos grupės valdomose bendrovėse, kurios veikė viename ir tame pačiame trijų aukštų pastate Vilniuje, ir Trakų rajone, kur buvo baldų gamybos cechas.

Kratoms atlikti į pagalbą buvo pasitelkti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie padėjo sulaikyti įtariamuosius, mėginusius pabėgti, bei patekti į gerai apsaugotas bendrovių patalpas. Kratų atlikimą apsunkino tai, kad į patalpas galima buvo patekti tik panaudojus specialiąsias priemones. Atliekant procesinius veiksmus viena iš bendrovių buhalterių mėgino apsimesti esanti tik patalpas valančia pensininke.

„Tyrimui reikšmingi dokumentai buvo rasti gerai užmaskuotose saugyklose. Kratų metų buvo aptikti ir kituose FNTT atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose svarbūs dokumentai, kurie piktybiškai nebuvo pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai, teigiant, kad jie yra prarasti. Šiuose tyrimuose įtariama, kad nesumokėjus mokesčių valstybei buvo padaryta milijoninė žala“, - rašoma FNTT pranešime.

Tai ne pirmas S.Rachinšteino susidūrimas su teisėsauga - Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėja S.Rachinšteino ir dar šešių asmenų bylą dėl galimo sukčiavimo. S. Rachinšteinas Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo teisiamas už tai, kad esą valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį galėjo legalizuoti apie 10 mln. litų ir pasisavinti 1,5 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio. 2011 metų gruodį teismas visus asmenis išteisino, manydamas, kad prokurorai neįrodė, kad kaltinamieji įvykdė nusikaltimus.

Dabar šią bylą dėl 2000-2004 metais įvykdytų nusikaltimų pagal proceso dalyvių skundus apeliacine tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Jeigu dabar naujai iškeltoje byloje kaltinimai pasitvirtins, pirmos bylos kaltinimų teisėsauga negalės panaikinti dėl senaties, nes paaiškėjus naujiems nusikaltimams, senatis ankstesniems netaikoma.

2011 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad S.Rachinšteinas turi sumokėti 3 mln. litų Lietuvos valstybei, nes teismas nepatikėjo, kad didžiules sumas jis gavo iš Kanadoje gyvenančio tėvo.

S.Rachinšteinas 2000-2004 metais grynaisiais pinigais į savo įkurtos nekilnojamojo turto bendrovės „Serneta“ kasą įmokėjo beveik 6 mln. litų. Iš jų 5 mln. litų esą priklausė Kanadoje gyvenančiam jo tėvui Fimai Rachinšteinui. Tėvas tuo pat laikotarpiu bendrovei „Serneta“ esą suteikė ir 12 mln. litų paskolą. Tokią versiją S. Rachinšteinas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos administraciniams teismams.

Tačiau Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VAVMI) specialistai susisiekė su Kanados mokesčių inspekcija, kuri nustatė, kad F.Rachinšteinas neturėjo finansinių galimybių perduoti sūnui daugiau nei 13 mln. litų. Kanadietis paneigė, kad į Lietuvą įvežė dideles sumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad tikrinamasis verslininkas naudojosi lėšomis, kurių šaltiniai neaiškūs. Šios pajamos nebuvo deklaruotos ir pajamų mokestis nesumokėtas.