Ketvirtadienio vakarą, apie 17.12 val., Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas, kad spalio 30 dieną, apie 11.56 val., Vilniuje, Smėlio gatvėje, į įmonės elektroninį paštą buvo atsiųsta suklastota sąskaita.

Į ją įmonė atliko 23 tūkstančių 83 eurų pavedimą.

Pareigūnai surinko medžiagą dėl sukčiavimo.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių trečiąjį šių metų ketvirtį kėsinosi išvilioti 5,1 mln. eurų – 21 proc. daugiau nei praėjusį ketvirtį.

Liepos–rugsėjo mėnesiais sukčių padaryti realūs nuotoliai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, mažėjo 3 proc. iki 2,3 mln. eurų, o vidutinė išviliota suma išliko artima antrojo ketvirčio rodikliams ir siekė 871 eurą.

Trečiąjį metų ketvirtį finansų įstaigose sustabdytų ir iš sukčių atgautų lėšų suma siekė apie 2,8 mln. eurų.

Liepos–rugsėjo mėnesiais iš klientų sąskaitų išviliotų, bet finansų įstaigų pastangomis atgautų lėšų suma siekė apie 154 tūkst. eurų. Per ketvirtį finansų įstaigose sustabdytų lėšų suma išaugo 60 proc. iki 2,65 mln. eurų.

Trečiąjį ketvirtį finansų įstaigose fiksuota 2,77 tūkst. sukčiavimo incidentų – šiek tiek mažiau nei balandžio–birželio mėnesiais, kai tokių buvo 3 tūkst.

Sukčių aktyviausiai naudojamas būdas išlieka „fišingas“ (phishing – angl.), kai išvilioti asmens duomenis ir pavogti pinigus iš sąskaitos bandoma siunčiant  suklastotus elektroninius laiškus ar trumpąsias (SMS) žinutes.

Trečiąjį ketvirtį „fišingas“ sudarė 56 proc. visų sukčiavimo atvejų, finansų įstaigos fiksavo 1,5 tūkst. tokių incidentų, kai prieš metu jų fiksuota 1,2 tūkst., o šių metų antrąjį ketvirtį – 1,6 tūkst.