Kaip paskelbė teisėja Evelina Petraitienė, A. Laučienė išteisinta, nes nepadarė nusikaltimo.
„Ne kiekviena veika pagal Baudžiamąjį kodeksą yra laikoma nusikaltimu, o tik tokia, kuri yra pavojinga ir priešinga teisei“, – sakė teisėja.
Nuosprendžio paskelbimą stebėjo būrys A. Laučienės bendraminčių.
Vilniaus apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą pradėjo remdamasi dviejų Lietuvoje gyvenančių kitataučių pareiškimais, nors prieš tai policija kelis kartus atsisakė pradėti tokį tyrimą.
„Pernelyg jautri kitataučių reakcija į bet kokią viešą kritiką negali būti pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei... Juo labiau, kad straipsnyje kalbama ne apie nepakantumą tautybėms, bet apie nepakantumą elgesiui, prieštaraujančiam Lietuvos įstatymams. Smerkiamas ir niekinamas būtent kitataučių elgesys, kalbos nesimokymas, bet ne pati tauta ar tautybė“, – aiškindama išteisinamojo nuosprendžio motyvus sakė teisėja E. Petraitienė.
„Straipsnis tik ragina laikytis Lietuvos Konstitucijos ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo reikalavimų“, – savo kalbą užbaigė teisėja.
BNS anksčiau rašė, kad sakydamas baigiamąją kalbą Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Čaplikas paprašė kaltinamąją išteisinti, nors anksčiau jo kolega Šarūnas Šimonis iš Vilniaus apylinkės prokuratūros siekė moterį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Paskelbus išteisinamąjį nuosprendį prokuroras D. Čaplikas pakartojo tai, ką sakė baigiamojoje kalboje.
„Šioje byloje tikrai nėra nustatyta, jog veika yra tokio pavojingumo, kad būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę“, – sakė prokuroras.
Teisme A. Laučienę sveikino ir buvęs Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas.
„Jeigu tylėsi ir gailiai inkši prašydamas: „Malonėkite pramokti kelis žodžius mūsų kalba“, tada nuolatos ir vis dažniau sulauksi atsakymo: „Jūsų šuniškos kalbos nesuprantame, šnekėkite žmonių kalba“, – sakė jis.
„Čia yra Lietuva. Čia kalbama lietuviškai. Lietuvių kalba yra valstybinė. Ir mes toliau kalbėsime labai gražia, visų gražiausia pasaulyje kalba“, – teisme penktadienį sakė išteisintoji A. Laučienė.
Ji šią bylą vadino politine. A. Laučienė, anot jos pačios, buvo teisiama už žodžius „bukas“, „perėjūnas“ ir už mintį, kad lietuvių tauta yra labiau išsilavinusi nei rusų. Pasak moters, teiginį, kad lietuvių tauta yra labiau išsilavinusi, pagrindžia tai, kad Vilniaus universitetas įkurtas 1579 metais, o Rusijoje pirmasis universitetas atsirado po 200 metų.
„Aš įrodžiau, kad bukas nėra bukaprotis. Bukas yra neįgalus išmokti, negabus. Jei kitataučiai yra gimę čia, gyvena čia 40-50 metų ir nemoka pasisveikinti... Visiškai neseniai man viena rusė pasakė, kad tai jos principas nekalbėti lietuviškai. Tai gal ir mes turime principus su jais nekalbėti?“ – pasakojo A. Laučienė.
Išteisintosios manymu, byla buvo užsakyta, tačiau užsakovų ji neįvardijo.
„Su žvake nestovėjau. Nežinau. Bet prokuroras Šarūnas Šimonis sukurpė šitą bylą. Bet atsirado blaiviai mąstančių, labai sąžiningų žmonių. Turiu mintyje prokurorą Darių Čapliką. Jis turėjo atlikti labai sunkų darbą. Jis turėjo išmėžti prokuroro Šarūno Šimonio Augėjo arklides. Todėl šiandien drąsiai sakau, kad gerbiamas Darius Čaplikas yra Heraklis“, – sakė A. Laučienė.
Buvusi mokytoja, aktyvi Nacionalinio susivienijimo narė 72 metų A. Laučienė kaltinama dėl jos 2023 metais parašyto straipsnio „Lietuvi, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“. Kaltinime rašoma, kad publikacijoje žeminami Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai.
Lietuvos teismo ekspertizės centro lingvistikos ekspertė Samanta Kietytė savo išvadoje rašė, jog A. Laučienės straipsnyje žeminami ir niekinami rusai, žydai, lenkai, rusakalbiai.
Tačiau kitas teisme apklaustas lingvistikos ekspertas Laimutis Laužikas, taip pat tyręs minėtą straipsnį, sakė, kad jame kritikuojamas nenoras mokytis lietuvių kalbos ir pritapti Lietuvoje, tekstas nelaikytinas menkinančiu ar raginančiu diskriminuoti žmonių grupę.
Eksperto teigimu, tekste norima skatinti svetimtaučių integraciją, o ne diskriminaciją. A. Laučienės publikacijoje, jo manymu, matomas tautiškumo kėlimas ir patriotiškumo aukštinimas, o svetimtaučių niekinimo nėra.
Kaip rašė BNS, pernai kovą teismas patenkino prokuroro prašymą ir grąžino bylą prokuratūrai, kuri šį prašymą motyvavo kaltinamojo akto trūkumais bei būtinybe „įvertinti veikos pavojingumą“.
Įtardamas, jog byla prokuratūroje gali įstrigti, siekiant išvengti viešo bylos nagrinėjimo ir galimo išteisinimo, kaltinamosios advokatas Tomas Januškevičius pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas bylą grąžinti teismui.
Skundą aukštesnės instancijos teismas patenkino – panaikino nutartį dėl bylos grąžinimo prokurorui ir nurodė ją toliau nagrinėti teisme.
Tai, kad kaltintojas teismo prašo kaltinamąją išteisinti, generalinė prokurorė Nida Grunskienė yra pavadinusi normalia praktika.
„Buvo pavesta Generalinės prokuratūros prokurorui, kuris specializuojasi būtent tokio pobūdžio bylose, kad jis patikrintų šį ikiteisminį tyrimą. Ir susipažinus su jo patikrinimo išvada, vis dėlto buvo nuspręsta pakeisti prokurorą ir pavesti, kad valstybinį kaltinimą palaikytų jau Generalinės prokuratūros prokuroras“, – aiškino generalinė prokurorė.
„Jis priėmė sprendimą prašyti teismo, kad būtų grąžinta byla tyrimui papildyti. Teismas sutiko, aukštesnysis panaikino (...) ir prokuroras, palaikantis valstybinį kaltinimą, paprašė išteisinti“, – pridūrė ji.
(be temos)
(be temos)