„Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, nei kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų“, – rašoma penktadienį priimtoje neskundžiamoje Vilniaus apygardos teismo teisėjų Eglės Gruodienės, Arūno Budrio ir Jurgitos Kolyčienės nutartyje.

L. Dolotovas dalyvavo tik pirmajame, balandžio 26 dieną vykusiame, Vilniaus miesto apylinkės teisme surengtame baudžiamosios bylos posėdyje, jis prisijungė nuotoliniu būdu, į kitus vykusius daugiau nei dešimt teismo posėdžių neatvyko.

Vilniaus miesto apylinkės teismo spalio 30 dienos nutartimi L. Dolotovui taikomas rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeistas į suėmimą. Teismas nusprendė, kad kaltinamasis tyčia vengia dalyvauti baudžiamajame procese.

Su šia nutartimi nesutiko kaltinamojo advokatas, jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl suėmimo panaikinimo.

„Aš nesutinku su teismo išvadomis, kad tyčia vengia, slapstosi nuo bylos nagrinėjimo“, – per teismo posėdį trečiadienį Vilniaus apygardos teisme kalbėjo L. Dolotovo advokatas Egidijus Vosylis.

Jis priminė, kad teismo yra prašęs skirti ginamajam psichloginę-psichiatrinę ekspertizę, nes jam dvejones kelia ginamojo elgesys.

„Išsiaiškinkim aplinkybes, gaukim medicininius duomenis, ir tada spręskim“, – teismui sakė gynėjas.

Rugsėjį L. Dolotovas išvyko į Belgiją, jis vengia tyčia atvykti į posėdžius, sveikata buvo gera, jei išvyko į užsienį.

Tuo metu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Darius Šneideris sakė, kad advokato skundas neturi būti tenkinamas.

„Rugsėjį L. Dolotovas išvyko į Belgiją, jis vengia tyčia atvykti į posėdžius, sveikata buvo gera, jei išvyko į užsienį. Vadinasi, jo sveikatos būklė nebuvo tokia, kad negalėtų dalyvauti teisiamajame posėdyje. Galimybės pristatyti į posėdį nebuvo, nes savavališkai išvyko iš Lietuvos. Neatvyko į dešimt teismo posėdžių, yra pagrindas skirti suėmimo, švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti dalyvavimo procese“, – teisme kalbėjo prokuroras D. Šneideris.

Pažeidė kardomąją priemonę

Advokato skundą atmetęs Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad kaltinamajam, kuris rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidžia, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Priimdamas rašytinį pasižadėjimą, asmuo įspėjamas apie galimą griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimą.

Kaltinamasis L. D. pažeidė ir jam taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas.

Pagal įstatymą paskirta kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne, jei to reikalauja bylos aplinkybės.

„Kaltinamasis L. D. pažeidė ir jam taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.

Rugsėjį riaušių bylą nagrinėjantis teismas nutartimi kaltinamajam L. Dolotovui skyrė atvesdinimą į posėdį. Tačiau į vyro deklaruotą gyvenamąją vietą Kalvarijoje nuvykę policininkai sužinojo, kad rugsėjo pradžioje L. Dolotovas išvyko dirbti į Belgiją, nežinoma, kada jis grįš į Lietuvą.

Pareigūnams pavyko gauti L. Dolotovo telefono numerį, tačiau juo niekas neatsiliepė.

„Pabrėžtina, kad kaltinamasis negavo teismo leidimo pasišalinti iš gyvenamosios vietos, vadinasi, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog kardomosios priemonės sąlygos buvo pažeistos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad kaltinamasis išvyko į užsienio valstybę, juo labiau, kad išvyko darbo tikslais, patvirtina, jog jis galėjo dalyvauti teisiamajame posėdyje, tačiau jame sąmoningai nedalyvavo, o apie savo nedalyvavimą neinformavo bylą nagrinėjančio teismo“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.

Jis atkreipė dėmesį, kad į rugsėjo 27 dieną vykusį teisiamąjį posėdį L. Dolotovas  prisijungė nuotoliniu būdu, naudojant „ZOOM“ platformą, tačiau nurodė, jog tikriausiai neveikia jo kamera, dėl to jos neįsijungė ir, nors patvirtino posėdžio metu buvęs Vilniuje, nurodė į posėdį neatvyksiantis, nes jam reikia į darbą.

Tada teismas informavo kaltinamąjį, kad jam neatvykus į tos dienos bei į kitą teisiamąjį  posėdį, bus sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės pakeitimo griežtesne.

Vėliau L. Dolotvas gynėjui atsiuntė SMS žinutę, kad jis serga ir pažymą apie ligos priežastis pristatys į kitą teismo posėdį. Gynėjas E. Vosylis teigė, kad su kaltinamuoju gyvai matėsi tik per pirmąjį posėdį balandį, o vykstant kitiems posėdžiams tik gaudavo kaltinamojo žinutes, kad pastarasis serga.

L. Dolotovui yra pareikšti kaltinimai dėl riaušių prie Seimo 2021 metų rugpjūtį ir neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu.

Bylos duomenims, L. Dolotovas kartu su kitais riaušių dalyviais susikibęs rankomis užtvėrė ir tokiu būdu blokavo A. Tumėno gatvę, sustabdė eismą ir neleido pravažiuoti policijos automobiliui ir kitiems eismo dalyviams, grūmėsi su pareigūnais, konfliktavo su žurnalistais, ne mažiau kaip tris kartus metė akmenis į pareigūnus, tarnybinius automobilius ir Seimo rūmus, spjaudė ant pareigūnų skydų, ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė į pareigūnų skydą ir pareigūnams rodė necenzūrinius gestus.

Vyras taip pat kaltinamas neteisėtai įgiję sulenkiamą peilį, jis priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams.

Suėmimas gresia ir kitiems

Suėmimas gresia ir dar dviem kaltinamiesiems riaušių byloje – prokuratūra prašo suimti taip pat į teismo posėdžius neatvykstantį kovotoją Arnoldą Misiūną, pareigūnai neranda kaltinamojo jo nurodytu adresu. A. Misiūnas yra sulaukęs ir baudos už neatvykimą į teismą be pateisinamos priežasties.

Taip pat prašoma suimti daug posėdžių praleidusį Vadimą Jalago. Abiem vyrams yra skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei registravimasis policijos įstaigoje.

Dėl prokurorų prašymo suimti šiuos du kaltinamuosius teismas nutartį paskelbs ateinantį trečiadienį.

Šioje byloje už grotų kol kas yra tik vienintelis kaltinamasis –  Dominykas Ščeglovas. Jis kalėjime atlieka bausmę už kitus nusikaltimus.

Neseniai Ispanijoje sulaikytas ieškomas kaltinamasis riaušių prie Seimo byloje Arnoldas Kriskis. Paiešką vykdę pareigūnai nustatė, kad vyras slapstosi Taragonos mieste. Jis Lietuvai kol kas neperduotas.

Per posėdžius Vilniaus miesto apylinkės teismas apklausia per 2021 metų rugpjūtį per riaušes prie Seimo nukentėjusius Viešojo saugumo tarnybos (VST) ir Vilniaus apskrities policijos pareigūnus.

Nukentėjusiais pripažinti 25 pareigūnai, daugiausia – VST darbuotojai.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu kai kurie asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.