„Žinau, suprantu (kaltinimus-BNS), naujų kaltinimų nėra, kaltas nesijaučiu, naudos jokios absoliučiai negavau“, – per Vilniaus apygardos teismo posėdį trečiadienį sakė parlamentaras.
Vėliau P. Gražulis žurnalistams teigė, jam prokuratūros kaltinimai atrodo „labai keisti“.
„Greitai aš neįrodysiu, kad esu P. Gražulis“, – ironizavo politikas.
„Listerija pagal Europos Sąjungos teisės aktus, jeigu produktas vartojamas termiškai apdorotas, nekontroliuojama. Aš vykau dėl šimtų, tūkstančių įmonių. Jeigu paimsim fizinius, juridinius asmenis, aš esu padėjęs daug kam. „Klaipėdos mėsa“, „Agrovetas“...į bankus važinėjau, prašiau, kad paskolas išdėliotų per krizę, kad nebankrutuotų įmonės, važiavo ministrai, viceministrai į „Agrovetą“, kas mane rinktų, jeigu nedėčiau pastangų spręsti įmonių problemų teisinėmis priemonėmis? Sutinka žmonės, sako: „tu man padėjai“, – po posėdžio žurnalistams sakė P. Gražulis.
Teisėjų kolegija suteikė jam teisę pasisakyti po prokuroro Rolando Stankevičiaus paskelbtų kaltinimų.
Liudytojų apklausos turėtų prasidėti rugsėjį
P. Gražulis teisėjams sakė, kad dabar parodymų neduos, tačiau neatsisako juos duoti, kai bus apklausti visi 24 baudžiamosios bylos liudytojai.
Į pirmąjį posėdį teismas nekvietė nė vieno liudytojo, todėl po prokuroro ir P. Gražulio pasisakymų ėmė derinti kitų posėdžių datas. Kitas posėdis vyks rugsėjo 23 dieną, tada galbūt ir prasidės liudytojų apklausos.
Vilniaus apygardos teismas trečiadienį surengė pirmąjį posėdį piktnaudžiavimu kaltinamo Seimo nario baudžiamojoje byloje.
Parlamentaras į posėdį atvyko su advokatu Rolandu Tilindžiu.
Prokuroras kaltina sulaužius Seimo nario priesaiką
Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius per posėdį paskelbė kaltinamąjį aktą.
Jame rašoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario piktnaudžiavo Seimo nario padėtimi, dėl ko žalos patyrė valstybė.
„P. Gražulis formavo neigiamą visuomenės nuomonę apie Seimą ir jos narius, parodė nepagarbą Konstitucijai, iškreipė Seimo funkcijas, savo elgesiu parodė, kad jam negalioja – įstatymai, sulaužė Seimo nario priesaiką“, – sakė prokuroras.
Prokuratūra P. Gražulį kaltina, kad iš privačios bendrovės „Judex“ Seimo narys galbūt siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą. Taip pat jis siūlė Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.
Koldūnuose – listerijos bakterijos
Į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.
Kaltinamajame akte rašoma, kad Seimo narys padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.
P. Gražulis veikė bendrovės „Judex“ tuometinio generalinio direktoriaus Rimanto Kičo ir bendrovės komercijos direktorės Patricijos Pachomovaitės prašymu. Pastaroji dirbo ir jo padėjėja Seime.
Kaip skelbia prokuratūra, P. Gražulis, įtariama tuometinį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą Joną Milių prašė veikti „Judex“ interesais, kad nebūtų uždrausta eksportuoti „Judex“ produkciją į Rusiją ir Baltarusiją.
„Manau, kad jis buvo priimtas ir atstovavo bendrovei „Judex“ valstybinėse institucijose būtent kaip Seimo narys, byloje yra parodymai, kad jį priėmė kaip Seimo narį, kuris atstovavo savo rinkėjams“, – žurnalistams sakė prokuroras R. Stankevičius.
Anot teisėsaugos, veikdamas bendrovės interesais, P. Gražulis, būdamas Seimo nariu, iš privačios bendrovės galbūt gavo turtinę naudą: bendrovės lėšas, neatlygintinai naudojosi lizinguojamu bendrovės automobiliu, kuro kortelėmis, už bendrovės lėšas nupirktais skrydžių bilietais į Stokholmą, Londoną ir t.t.
P. Gražulis žurnalistams teigė, kad kai keli žmonės skrenda, paprastai bilietus perka vienas, o kiti jam grąžina.
Tyrimas buvo nutrauktas, vėliau atnaujintas
2016 metais P. Gražulis atsisakė duoti parodymus kaip specialusis liudytojas, todėl generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą leidimo patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Su tokiu prašymu tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą kreipėsi 2019 metų birželio 4 dieną, tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 metų rudenį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Praėjusių metų gruodžio 3 dieną generalinis prokuroras pakartotinai kreipėsi į Seimą dėl P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo ir Seimas leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Panaikinus Seimo nario teisinę neliečiamybę, minėtas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.
P. Gražuliui buvo pareikštas įtarimas dėl piktnaudžiavimo. Atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus, buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Baudžiamąją bylą sudaro 44 tomai dokumentų.
2016 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros prokurorai.
Naujausi komentarai