Vilniaus apygardos teismas pernai rugsėjį nutraukė Airijos piliečio Liamo Campbello (Lijamo Kempbelo) baudžiamąją bylą dėl kėsinimosi teikti paramą teroristinei grupuotei „Real IRA“.

Tas pats teismas nutraukė ir dar vieno teroristiniais nusikaltimais kaltinto Airijos piliečio Brendano McGuigano (Brendano Makgigano) bylą.

L. Campbellas dalyvavo teisme nagrinėjant jo bylą, o B. McGuigano byla nagrinėta be jo, atstovaujant advokatui iš Lietuvos.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė prokuroro skundus dėl Vilniaus apygardos teismo nutarčių.

Prokuroras sutiko, kad senaties termino skaičiavimo pradžia yra 2008 metų sausio 22 diena, tačiau ginčijo apygardos teismo išvadą, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas yra 10 metų ir jis suėjo 2018 metų sausio 22 dieną.

Prokuroro vertinimu, apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas yra 15 metų ir jis sueis 2023 metų sausio 22 dieną.

Apeliaciniuose skunduose buvo teigiama, kad turi būti taikomas ne 10 metų senaties terminas, nustatytas kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu (2008 m. sausio 22 d.) galiojusiame baudžiamajame įstatyme, o vėlesniais baudžiamojo įstatymo pakeitimais įtvirtintas 15 metų senaties terminas, galiojęs ir baudžiamojo įstatymo pakeitimų dėl baudžiamosios atsakomybės už teroristinės veiklos rėmimą, pagal kuriuos pareikšti kaltinimai L. Campbellui ir B. McGuiganui, priėmimo metu.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad skirtingu metu galiojusias, bet asmens padėtį švelninančias baudžiamojo įstatymo nuostatas galima taikyti kartu.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nusikalstamai veikai kvalifikuoti pritaikius nusikalstamos veikos padarymo metu negaliojusį, tačiau nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantį ir dėl to grįžtamąją galią turintį įstatymą, nėra užkertamas kelias apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimą spręsti pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį ir asmens teisinę padėtį švelninantį baudžiamąjį įstatymą.

Senaties terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostata, kad baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios

„Senaties terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostata, kad baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios“, – pažymėjo Apeliacinis teismas.

Remdamasis išdėstytais motyvais, Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamose bylose taikytinas inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs 10 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kuris jau yra suėjęs. Todėl apygardos teismas pagrįstai L. Campbellui ir B. McGuiganui nutraukė baudžiamąsias bylas, kurios buvo perduotos teismui jau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui baudžiamoji byla toliau gali būti nagrinėjama tik prašant kaltinamiesiems, tačiau aptariamais atvejais tokių prašymų nebuvo pateikta.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartys įsiteisėjo jų paskelbimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos kasacine tvarka gali būti skundžiamos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Airiams inkriminuoti 2006–2008 metais įvykdyti nusikaltimai.

2008-aisiais paskelbta, kad Vilniuje per bendrą Lietuvos ir Airijos policijos bei tarptautinių saugumo organizacijų pajėgų operaciją sulaikytas radikalios Airijos respublikonų organizacijos narys Michaelas Campbellas (Maiklas Kempbelas), vėliau jis buvo nuteistas.

M. Campbello brolis L. Campbellas pernai stojo prieš teismą Vilniuje praėjus maždaug 15 metų po galbūt įvykdyto nusikaltimo – Airija anksčiau nesutiko perduoti Lietuvai kaltinamojo dėl blogų kalinimo sąlygų.

Lietuvos ir užsienio teisėsaugos pareigūnai išsiaiškino, kad 2006 metų lapkritį–2007 metų sausį grupelė Airijos piliečių, tarp jų buvo broliai Campbellai, įtariama, siekė Lietuvoje įgyti ginkluotę teroristinei grupei, taip pat susitarė išsiaiškinti ginkluotės panaudojimo galimybes teroristinių aktų tikslais.

Bylos duomenimis, Lietuvoje neteisėtai galėjo būti įsigyti ne mažiau kaip trys šaunamieji ginklai, didelės sprogstamosios galios didelis kiekis šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų, automatų, snaiperinių šautuvų, pistoletų, granatsvaidžių, granatsvaidžių išmetamųjų variklių, šovinių, detonatorių laikrodinių sprogdiklių su kapsulėmis, padegamoji, detonuojanti virvė, granatų.

Įgyta ginkluotė turėjo patekti į Airiją, o Lietuvoje turėjo vykti teroristinės grupės narių mokymai naudotis įgyta ginkluote, tam buvo skirta 100 tūkst. eurų.

2007-ųjų rugpjūtį sodyboje Raseinių rajone ginklai išbandyti. Po kelių dienų ginklai, šaudmenys apžiūrėti Rokų poligone Kauno rajone.

Ginklų tiekėjais apsimetusių slaptųjų agentų airiai paprašė paaiškinti trotilo, plastinės sprogstamosios medžiagos veikimo mechanizmą, galingumą, pademonstruoti jų veikimą, nurodyti sprogstamųjų medžiagų kiekį, kurio pakaktų susprogdinti policijos, vyriausybinį šarvuotą automobilį, ir susipažino su šių medžiagų veikimo mechanizmu.

Teisėsaugos tvirtinimu, airiai taip pat paprašė paaiškinti galimas saugias ginkluotės slėpimo vietas, nurodyti ginkluotės kainas. Užsieniečiai paaiškino, kad įsigys 1 tūkst. elektroninių detonatorių, detonuojančios virvės, 100 laikrodinių sprogdiklių, granatsvaidžių, granatsvaidžių išmetamųjų variklių, elektrinių padegėjų, trotilo briketų ir kt.