Dėl valstybės paslapties atskleidimo išteisintos prezidentės atstovės spaudai Daivos Ulbinaitės byloje teismas leido prokurorui susipažinti su žurnalistės kompiuteryje esančio kietojo disko informacija bei perrašyta informacija iš mobiliojo ryšio telefono bei USB jungties.

Prokuroro Ginto Ivanausko teigimu, ši informacija buvo paimta 2013 spalio 29 - lapkričio 7 dienomis. Teisėjai prokuroro teiravosi, kas jam trukdė anksčiau atlikti objektų apžiūrą.

„Situacija yra tokia - ikiteisminio tyrimo metu poėmio metu buvo paimti vienos žurnalistės kompiuteris, USB atmintinė ir telefonas. Tyrėjai tuos daiktus apžiūrėjo, tai įgalina teigti, nes byloje yra tų daiktų apžiūros protokolai. Dabar apeliacinės instancijos teisme prokuroras sako, kad jis (...) tik padarė tuose įrenginiuose esančios informacijos kopiją, tačiau tos kopijos turinio nematė ir nesigilino. Tos kopijos nematė ikiteisminio tyrimo metu, nematė ir teisminio tyrimo metu, o dabar norėtų pasižiūrėti, kas yra. Prokuroras nesako, kad bus ar nebus informacijos, jis nežino, ar tai asmeninio pobūdžio nuotraukos, kontaktai ar žodžiai – tiesiog norėtų pasižiūrėti. Pagal tai, koks atliktas veiksmas, jis tą jau yra padaręs. Aš kaip suprantu, prokuroras nebuvo tos informacijos susisteminęs ar įvertinęs“, - žurnalistams po posėdžio sakė D.Ulbinaitės advokatas Giedrius Danėlius.

Vilniaus apygardos teismas sutiko prokurorui suteikti galimybę apžiūrėti prašomą objektą. Prokuroras sakė, kad dėl apžiūros kreiptųsi pagalbos į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) specialistus. Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas pirmadienį.

Teismas taip pat sprendė, ar tenkinti prokuroro prašymą kreiptis į Valstybės saugumo departamento (VSD) Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją dėl VSD pažymos, dėl kurios paviešinimo ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įvertinimo. Anksčiau komisija buvo atsisakiusi vertinti minėtą VSD pažymą. Sprendimas dėl šio prašymo bus skelbiamas pirmadienį.

Neviešame posėdyje ketvirtadienį apklaustas VSD valdybos viršininkas Vidmantas Kaladinskas. 2013 metų rudenį jis buvo nuvykęs į Prezidentūrą, kur ketino susitikti su prezidente Dalia Grybauskaite, ketindamas informuoti apie slaptą pažymą.

V.Kaladinskas po posėdžio su žurnalistais nebendravo.

Daugiau liudytojų apklausti šioje byloje nenumatyta. V.Kaladinskas apklaustas ir pirmos instancijos procese, kai bylą nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas. Tada VSD pareigūno apklausa taip pat vyko už uždarų durų.

Išteisintosios advokatas Giedrius Danėlius prašė teismo pridėti prie bylos 2014 metų VSD veiklos ataskaitą. Šis prašymas buvo patenkintas.

Apylinkės teismas yra išteisinęs D.Ulbinaitę dėl kaltinimų atskleidus valstybės paslaptį.

D.Ulbinaitė kovo 30 dieną taip pat buvo apklausta uždarame posėdyje Vilniaus apygardos teisme.

Prokuroras prašė ištirti D.Ulbinaitę poligrafu, tačiau teismas šį prašymą atmetė motyvuodamas, kad poligrafo naudojimas nesiejamas su baudžiamuoju procesu.

Kiek anksčiau teismas atmetė prokuroro prašymą apklausti prezidentę Dalią Grybauskaitę. Teismas konstatavo, kad prezidentė nebuvo byloje nagrinėjamų įvykių dalyvė.

Teismas taip pat atmetė prokuroro prašymus pakartotinai apklausti BNS redaktorę Jūratę Damulytę Semėnienę ir įpareigoti ją atskleisti informacijos šaltinį.

Teismas apeliacine tvarka nagrinėja bylą, kurioje D.Ulbinaitė buvo išteisinta dėl kaltinimų atskleidus valstybės paslaptį. Prokuroras su išteisinimu nesutinka ir prašo jai skirti daugiau kaip 9 tūkst. eurų baudą bei atimti teisę trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Ikiteisminis tyrimas dėl valstybės paslapties atskleidimo pradėtas 2013 metų spalį, kai naujienų agentūra BNS paskelbė apie VSD perspėjimus, jog Rusija rengia informacines atakas prieš šalies vadovus.

Naujienų agentūros BNS vyriausioji redaktorė J.Damulytė Semėnienė teismui atsisakė atskleisti informacijos šaltinį, pagal kurį buvo parengtas pranešimas apie VSD perspėjimus.

Perdavus bylą teismui, D.Ulbinaitė pasitraukė iš prezidentės komandos, tačiau po pirmos instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio vėl grįžo į atstovės spaudai pareigas.

Teismas yra paskelbęs, kad šiame tyrime neteisėtai klausytasi naujienų agentūros BNS darbuotojų pokalbių. Teismas taip pat pripažino, kad BNS redaktorė nepagrįstai buvo įpareigota atskleisti informacijos šaltinį, neteisėta pripažinta ir jos namuose atlikta krata.