Lietuvos apeliacinis teismas antradienį sumažino baudą už kyšininkavimą nuteistam buvusiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui Ryšardui Skirtunui.

Tuo metu Vilniaus apygardos prokuratūra prašė eksteisėjui bausmę griežtinti, skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Naujai paskelbtu nuosprendžiu R.Skirtunas turės sumokėti ne 130 tūkst. litų, o 97,5 tūkst. litų baudą - ji sumažinta 32,5 tūkst. litų.

Tokį sprendimą teismas priėmė nusprendęs, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo buvusio teisėjo nusikaltimus, teisingai parinko bausmės rūšį ir dydį, bet neteisingai subendrino paskirtas bausmes, todėl galutinės baudos dydis buvo pakoreguotas, skelbia Apeliacinis teismas.

Teismas, atsakydamas į prokuroro apeliaciniame skunde pareikštą prašymą skirti R.Skirtunui realią laisvės atėmimo bausmę, pasisakė, kad bauda yra pakankama tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Tuo pačiu nuosprendžiu Apeliacinio teismo teisėjų kolegija išteisino Laimoną Jurgelevičių dėl prekybos poveikiu teisėjui.

Apeliacinio teismo kolegijos nuomone, byloje neįrodyta, kad L.Jurgelevičius tiesiogiai ar per advokatą būtų pažadėjęs, sutikęs duoti ar davęs R.Skirtunui 2 tūkst. litų kyšį, kad šis paveiktų tuometinį Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, jog šis paskirtų L.Jurgelevičiaus bylą nagrinėti R.Skirtunui.

„Iš byloje esančios medžiagos aišku, kad tartis su skyriaus pirmininku iniciatyvą parodė pats R.Skirtunas, o ne to jo prašė L.Jurgelevičius. Byloje esantys duomenys rodo, kad L.Jurgelevičiui buvo svarbu, jog byla patektų R.Skirtunui, o kokiu būdu tai bus padaryta, jam nebuvo svarbu“, - rašoma Apeliacinio teismo pranešime.

Dėl taip pat neteisingai subendrintų bausmių L.Jurgelevičiui teks atlikti ne 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet kalėti 4 metus - 3 mėnesiais mažiau.

Šioje byloje gynėjų skundai iš dalies buvo patenkinti, o prokuroro - atmestas.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Bylos duomenimis, vilniečio L.Jurgelevičiaus advokatas Vitoldas Petravičius pažadėjo duoti ir per du kartus perdavė teisėjui R.Skirtunui 32 tūkst. litų kyšį. Pinigai buvo skirti, kad teisėjas, pasinaudodamas savo pažintimi su tuometiniu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, paveiktų jį, jog būtent R.Skirtunas būtų paskirtas į trijų teisėjų kolegiją, apeliacine tvarka nagrinėsiančią L.Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą. Pareigūnai nustatė, kad kyšis duotas už tai, kad nuteistasis išvengtų nelaisvės.

R.Skirtuną Kauno apygardos teismas pripažino kaltu ir skyrė jam 130 tūkst. litų baudą, L.Jurgelevičiui skirta laisvės atėmimo bausmė, subendrinta su kitu nuosprendžiu.

Prokuroras L.Kuprusevičius nesutiko su Kauno teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, kad R.Skirtuno veikos buvo atsitiktinės ir vienkartinio pobūdžio.

„Dėl kyšio ir jo sumos buvo sutarta, kai byla dar buvo pirmos instancijos teisme, kai dar nebuvo surašytas net apeliacinis skundas“, - yra sakęs prokuroras.

Paties L.Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą, kurioje buvo nuteistas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija buvo grąžinusi apygardos teismui, o šis teismas - į prokuratūrą.

Korupciniai nusikaltimai Vilniaus apygardos teisme buvo išaiškinti 2012 metų balandį. Tada Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai sulaikė advokatą V.Petravičių. Per kratą teisėjo kabinete rasti V.Petravičiaus perduoti pinigai. V.Petravičius taip pat buvo nuteistas, tik jo byla baigta baudžiamuoju įsakymu.