Lietuvos apeliacinis teismas du „lapinų“ grupuotės narius pirmadienį išteisino dėl prieš beveik dešimtmetį įvykdyto jaunuolio nužudymo. Dėl nužudymo kaltu lieka pripažintas tik grupuotės narys Stanislavas Romeiko, jis už nužudymą ir kitus nusikaltimus kalės 13 metų.

Didelė narkotikų platintojų grupuotė Vilniuje veikė nuo 2002 metų, pareigūnai ją sutriuškino 2009 metais. Kaip manoma, tai buvo vienas didžiausių Vilniaus mieste ir apskrityje veikusių nusikalstamų susivienijimų. Tuometinis Kriminalinės policijos biuro vadovas Algirdas Matonis yra sakęs, kad ši grupuotė buvo kuriama remiantis Italijos mafijos struktūros principais, jos nariai laikėsi italų mafijos ir japonų jakudzų elgesio taisyklių.

Brutalūs nusikaltimai vykdyti net sakraliose vietose – 2009 metų sausio 8 dieną Telšių rajone, Rainių kančios memorialo teritorijoje, tyčia buvo nužudytas Linas Vidrinskas. Ten pat apšaudytas automobilis.

Pinigai už narkotikus

Susitikimo, per kurį buvo įvykdytas nužudymas, tikslas – išsiaiškinti dėl negrąžinamų pinigų už narkotines medžiagas.

Nors Vilniaus apygardos prokuratūra prašė sugriežtinti bausmes nuteistiesiems, sunkius nusikaltimus įvykdžiusius asmenis pripažinti recidyvistais, Apeliacinis teismas prokuratūros prašymo netenkino. Teismas konstatavo, kad kai kurie nuteistieji jau yra atlikę pusę paskirtos bausmės, todėl nėra pagrindo griežtinti bausmės, nėra pagrindo skirti dalį atlikti kalėjime, nes ilgą laiką buvo laikomi Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Tačiau teismas sutiko su anksčiau bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo išvadomis, kad veikė gerai organizuotas susivienijimas.

Teismas sutiko su Vilniaus apygardos teismo 2014 metų gegužės 22 dienos nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis dėl nusikalstamo susivienijimo, kuris veikė aukščiausiu organizuotu lygiu, buvimo. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nusikalstamam susivienijimui vadovavo Tomas Čaikauskas, Karolis Lenkovskis ir S. Romeiko.

Hierarchija, pelno siekis, bauginimo būdai nusikaltusiems, ryšio ir kitų priemonių naudojimas, ryšio priemonių naudojimas gerai organizuotų nusikaltimų planavimui ir vykdymui, konspiracinis bendravimas.

T. Čaikauskas ir K. Lenkovskis kalės po 15 metų.

Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad Antonas Ščesnovičius neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu. Jo veika perkvalifikuota ir laisvės atėmimo bausmė padidinta nuo 4 iki 11 metų.

Be to, teismas panaikino pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl Aleksandro Romanovskio išteisinimo ir pripažino jį kaltu disponavus narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Jam už šią nusikalstamą veiką paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš viso A. Romanovskis kalės 8 metus ir 6 mėnesius.

„Hierarchija, pelno siekis, bauginimo būdai nusikaltusiems, ryšio ir kitų priemonių naudojimas, ryšio priemonių naudojimas gerai organizuotų nusikaltimų planavimui ir vykdymui, konspiracinis bendravimas“, – sakė Apeliacinio teismo teisėja Laima Garnelienė, apibūdindama grupuotės požymius.

Įslaptinti liudytojai

Teismas taip pat nustatė, kad grupuotė turėjo bendrą kasą, lėšos taip pat naudotos advokatų paslaugoms, kai prireikdavo ginti į teisėsaugos nemalonę patekusius grupuotės narius, taip pat pinigais remti į įkalinimo įstaigas patekę grupuotės nariai. Grupuotė disponavo dideliais narkotikų kiekiais. Darydami nusikaltimus, jos nariai laikėsi atsargumo – stebėjo aplinką, per susitikimus išjungdavo telefonus, net išimdavo telefonų baterijas. Apie narkotikus būdami mašinose nesikalbėjo. Narkotikų laikymo vietų turėjo visame Vilniaus mieste, jas keitė, aukštesnio rango prekeiviai turėjo savo platintojus.

Pasak teismo, nustatytas aplinkybes patvirtina įslaptintų liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys.

Nemažai daliai bylos kaltinamųjų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Lygtinai nuteista nemažai asmenų, kurie nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnamečiai. Kol vyko teismo procesas, jie sulaukė pilnametystės, sukūrė šeimas, ėmė mokytis ir dirbti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau kaip septyneri metai, taikė bausmės vykdymo atidėjimą institutą trims nuteistiesiems, kurie veikas padarė būdami nepilnamečiais.

Taip pat bausmės vykdymas atidėtas Karoliui Malinovskiui, Artūrui Sobolevskiui, Miroslavui Grakui, Dmitrijui Sokolovui, nes po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 metų kovo 24 dieną įsigaliojo įstatymo pakeitimas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems vieną ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų.

Pasak teismo, nuo šių asmenų nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip septyneri metai, per tą laiką K. Malinovskis, A. Sobolevskis, M. Grakas, D. Sokolovas nepadarė naujų nusikaltimų, administracinių pažeidimų, sukūrė šeimas, turi mažamečių vaikų, mokosi, dirba, charakterizuojami teigiamai.

Kai kurių nuteistųjų elgesį procese – nuoširdų gailėjimąsi ir prisipažinimą – teismas įvertino kaip lengvinančią aplinkybę. Šie nuteistieji įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti iš gyvenamosios vietos.

137 tomų byla

Lietuvos apeliaciniame teisme ši byla pagal prokurorų, nuteistųjų ir jų gynėjų skundus buvo nagrinėjama daugiau nei dvejus metus – nuo 2015 vasario 19 dienos. Bylą sudaro 137 tomai. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis surašytas 197 lapuose.

Suimti laikomi keturi iš 33 byloje minimų asmenų. Be to, septyni buvo išteisinti dar Vilniaus apygardos teisme.

Ši didelės apimties ir sudėtinga byla teismui atiduota 2011 metų rugpjūtį, joje kaltinimai buvo pateikti 33 asmenims dėl 14 nusikalstamų veikų.

Keli byloje minimi asmenys buvo nuteisti dėl riaušių prie Seimo 2008 metais.

Grupuotės vadeiva Justas Belousovas slapstosi iki šiol ir nėra sulaikytas. Jam išduotas Europos arešto orderis.