Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį išteisino buvusį Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovą Aleksą Česonį konstatuodamas, kad šio asmens veiksmai turėjo užtraukti ne baudžiamąją, o drausminę arba materialinę atsakomybę.

Pasak teismo pranešimo, faktas, kad valstybės tarnautojas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, iš anksto neleidžia daryti išvados, kad buvo padaryta didelė žala.

Apeliacinis teismas paskelbė negalėjęs padaryti neginčytinos išvados, kad tarnybos patalpų remonto darbai ar įvairių daiktų įsigijimas, kuriems skirtas lėšas jis neva piktnaudžiaudamas iššvaistė, realiai atlikti ar įsigyti nebuvo. Teismas pabrėžė, kad žmogus gali būti pripažintas kaltu ir nuteistas tik remiantis neginčytinai jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog tai, kad A.Česonis neužtikrino remonto darbų tarnybos patalpose atlikimo visa suplanuota apimtimi, sumenkino valstybės įstaigos autoritetą bei valstybės tarnautojo vardą. Teismas atkreipė dėmesį, kad šis ir kiti veiksmai, už kuriuos A.Česonis buvo teisiamas (pavyzdžiui, durų spynos įsigijimas ir montavimas, santechnikos, higienos prekių ir pan. įsigijimas), ypatingo rezonanso visuomenėje nesukėlė, šia veikla nebuvo kaip nors ypač pakenkta valstybės tarnybos autoritetui, nesutrikdytas tarnybos darbas, jai nekliudyta organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą, tai yra dėl šios veikos nekilo jokių esmingai žalingų padarinių.

Pats A.Česonis aiškino, jog buvo gavęs tuometinio teisingumo ministro Petro Baguškos nurodymus skubiai suremontuoti patalpas, kad tarnyba kuo greičiau pradėtų veikti naujose patalpose. Kadangi lėšų visiems darbams neužteko, su remontą atlikusios įmonės direktoriumi susitarta, kad bendrovė už savo lėšas sumontuos reikiamas santechnikos prekes, o tarnyba už jas sumokės vėliau - toks modelis byloje nėra paneigtas.

Teismas daro išvadą, kad A.Česonis kaip tarnybos direktorius ne visai tinkamai vykdė savo pareigas, neužtikrino tinkamos materialinių vertybių apskaitos, neužtikrino teisingo išlaidų sąmatų bei nebiudžetinių lėšų sąmatų sudarymo, buhalterinės apskaitos organizavimo ir finansinės atskaitomybės rengimo, bet tai nereiškia, kad kiekvienu atveju, kai netinkamai vykdomos pareigos, turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Praėjusių metų kovo pabaigoje Vilniaus apygardos teismas A.Česonį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Nuosprendžiu nuteistajam uždrausta pusketvirtų metų dirbti valstybės tarnyboje. Pirmosios instancijos teisme A.Česonis kaltintas ir dėl turto iššvaistymo, tačiau dėl šių veikų byla nutraukta suėjus senaties terminui.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.