Kaip pranešė Nacionalinė teismų administracija, į TEDK, siūlydamas iškelti bylą dėl pasisakymų socialiniame tinkle ir siūlydamas įvertinti veiksmus nusišalinant nuo bylos nagrinėjimo bei nevykdant pareigos pranešti apie buvimą proceso šalimi byloje, kreipėsi Vilniaus apylinkės teismo pirmininkas Marijus Kursevičius.

Anot TEDK, vertinant I. Štuopienės pasisakymus feisbuke vadovautasi „visuotinai pripažintomis nuostatomis, kad teisėjai, kaip ir kiti visuomenės nariai, turi ir gali naudotis saviraiškos laisve bei teise kritikuoti“.

Komisijos teigimu, teisėjai gali reikšti įsitikinimus, išsakyti konstruktyvią kritiką tiek kitiems teisėjams, tiek vadovams ar visai teismų sistemai, tačiau privalo „išsaugoti savo profesijos garbę ir prestižą bei laikytis teisėjų etikos principų“.

„TEDK, išnagrinėjusi teikimą ir teisėjos pateiktą paaiškinimą, konstatavo, kad teisėjos teiginiai ir vieši pasisakymai yra neetiški, neatitinka teisėjų etikos reikalavimų ir kenkia teismų sistemos, visos teisėjų bendruomenės garbei bei prestižui. Konstatuota, kad buvo pažeisti Teisėjų etikos kodekse įtvirtinti pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo, solidarumo principai“, – teigiama pranešime.

TEDK, išnagrinėjusi teikimą ir teisėjos pateiktą paaiškinimą, konstatavo, kad teisėjos teiginiai ir vieši pasisakymai yra neetiški.

Etikos ir drausmės komisija taip pat konstatavo, kad I. Štuopienė nebuvo „pakankamai profesionali ir dalykiška“ vienoje baudžiamojoje byloje išsakydama argumentus dėl nusišalinimo nuo nagrinėjimo, o toks elgesys yra nesuderinamas su „teisėjams keliamais ypač aukštais etikos standartais“.

Taip pat nustatyta, kad I. Štuopienė neinformavo M. Kursevičiaus apie su ja susijusius teismo procesus ir pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintą pareigingumo principą bei aplaidžiai atliko savo pareigas.

Portalas lrytas.lt anksčiau rašė, kad M. Kursevičius į TEDK kreipėsi dėl I. Štuopienės pasisakymų feisbuke apie daugiau nei dešimtmetį trukusį nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą patyrusią buvusią Panevėžio apygardos teismo teisėją Vaivą Savickienę, kuriai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai vasarą priteisė 50 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.

„Tai yra baisūs dalykai, apie ką čia rašoma. Ir jie taip pat puikiai apibūdina mūsų bendruomenę – savanaudžiai karjeristai, egoistai, lipantys kitiems per galvą, abejingi kitų likimui, be principų ir sąžinės“, – socialiniame tinkle rašė teisėja.

Anot portalo, M. Kursevičius menkinimą įžvelgė ir teisėjos komentare apie neblaivų prie vairo sulaikytą to paties teismo teisėją Mindaugą Striauką, kuriam Teisėjų garbės teismas vėliau skyrė griežtą papeikimą.

„Yra vienas niuansas – Mindaugas važiavo į darbą. Jis – Mariaus draugas, lojalus, savas teisėjas, gal todėl ir nebijojo važiuoti su kvapu ir su promilėmis į darbą, kur reikalavimai girtumui, skirtingai nei prie vairo, yra 0 promilių. Taip, jis geras teisėjas, jį vertina Marius, giria Valantinas. (...) O kas būtų, jei mane būtų sustabdę su 0,6 promilės? Spėju, būčiau net nespėjusi išsiblaivyti ir jau ne tik atleista, bet ir aprašyta taip, kad būtų gėda ir man, ir mano šeimai. Nepaisant visko, visada laikiausi pozicijos, kad už tokį pažeidimą atleidimas iš pareigų yra per griežta priemonė“, – tuomet komentavo I.Štuopienė.

Teismo pirmininko teigimu, toks komentaras „menkina ne tik jį, bet ir visą teismų sistemą, sudaro iliuziją, kad kai kuriems teisėjams taikomi išskirtiniai standartai, kad teismo pirmininkas toleruoja neblaivių teisėjų pasirodymą darbe“ ir pažeidžia padorumo bei solidarumo principus.

Lrytas.lt straipsnyje taip pat teigiama, kad pareiškime dėl drausmės bylos iškėlimo surinkta ir informacija, po kokiais komentarais I. Štuopienė paspaudė „patinka“, tarp kurių ir įrašas, kuriame vienas teisėjas pavadintas „sielos ubagu“.

I. Štuopienei iškeltą drausmės bylą nagrinės Teisėjų garbės teismas.