Trečiadienį Fabijoniškių gyventojai šunų vedžiojimo aikštelėje rado žalios mėsos kukulių su žiurkių nuodais viduje.

„Būkite labai atsargūs vedžiodami šunis aplink aptvarėlį, esantį prie Fabijoniškių žiedinės sankryžos. Kažkas pačioje aikštelėje primėtė žalios mėsos kukulių, kuriuose yra žiurkių nuodų. Moteris, kuri juo rado, juos surinko, bet gali pasikartoti tokie atvejai“, – rašė moteris.

Anot jos, buvo rasta dešimt mėsos kukulių, kurių viduje buvo paslėpti nuodai.

„Facebook“ nuotr.

Tai jau nebe pirmas kartas, kai žmonės pasakoja apie Vilniuje paliekamus nuodus šunims. Portalas 2018 metų rugpjūtį aprašė tragišką šuns čempiono Makso istoriją. Rotveilerio Makso šeimininkas tuomet portalui pasakojo, kad jo augintinis greičiausiai apsinuodijo Karoliniškėse esančiame Pasakų parke. Po pasivaikščiojimo parke gyvūnas neišgyveno nė paros.

2018 metų liepą keturkojų augintojai buvo įspėjami dėl paliekamų nuodų sostinės senamiestyje. Anot apsinuodijusio šuns šeimininko, Mindaugo ir Kauno gatvių sankryžoje buvo primėtyta pašteto gabalų su susmaigstytom tabletėmis. Jų netrūko po namų langais, ant pievų.

LSMU Veterinarijos akademijos L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos vadovė Birutė Karvelienė anksčiau portalui yra pasakojusi, kad žiurkių nuodai veikia labai toksiškai, tad augintiniui reikalinga skubi pagalba. Anot pašnekovės, jeigu organizme yra didesnė nuodų koncentracija, ne visuomet nelaimėliui gali pagelbėti ir veterinarijos gydytojai. „Pirma pagalba yra skrandžio plovimas, jei vyksta nuodų rezorbcija – tuomet pagalbą suteikti tampa sunkiau, nes reikia turėti kraujo perpylimui. Šiuo atveju yra svarbi kiekviena minutė“, – nedelsti ir į specialistus kreiptis kuo greičiau siūlė B. Karvelienė.

Anot jos, apsinuodijimų dažniausiai padaugėja tuomet, kai graužikai dažniau pradeda eiti į žmonių namus ar aktyviau daugintis – tai vyksta atšalus orams arba pavasarį. Kelių išskirtinių požymių, kurie gali įspėti apie apsinuodijimą nuodais, taip pat nėra.  „Dažniausiai apsinuodijus gyvūnas vemia, tačiau požymiai labai priklauso nuo nuodų koncentracijos organizme. Jeigu vėmimo nėra, būklė gali būti dar pavojingesnė, nes iš pradžių apsinuodijimo žmogus gali ir nepastebėti, o vėliau gyvūnas ima silpti tiesiog akyse – nebepaeina, nebeėda ar nereaguoja į aplinką“, – aiškino klinikos vadovė.

Primename, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Administracinių nusižengimų kodekse numatoma, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1,2 tūkst. eurų. Padarytas pakartotinai, nusižengimas užtraukia baudą nuo 1,2 tūkst. iki 1,75 tūkst. eurų. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 300 iki 1,75 tūkst. eurų. Pakartotas nusižengimas užtraukia baudą nuo 1,75 tūkst. iki 2,3 tūkst. eurų.