Ne išimtis yra ir šis atvejis. Į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) kreipėsi žmonės, kurie pranešė, kad Vilniuje, Pavilnyje, vienos sodybos kieme, šuo pačių šeimininkų nėra maitinamas, todėl kartais kaimynai patys jam atneša maisto. Tačiau to nepakanka – šuo vis tiek yra itin išsekęs, beje, jis dažniausiai neturi ir vandens.

Būda yra netinkama šaltajam laikotarpiui, kiaurai perpučiama, o vasaros metu keturkojis neturi jokio pavėsio. Kaip rašoma GGI pranešime, turbūt kiekvienas gali suvokti, kaip prastai atrodo nuolat pririštas ir prastai maitinamas gyvūnas. Negaudamas pakankamai fizinės veiklos, neturėdamas vietos ir sąlygų energijai išlieti, šuo tampa nevaldomas, sutrinka jo psichika – apima agresija, pyktis, baimė.

Praėjusių metų gruodžio 10 d. GGI kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir prašė ištirti minėtą situaciją. Prie prašymo taip pat buvo pridėtos nuotraukos ir filmuota medžiaga. Gana greitai sulaukta atsakymo, kad Vilniaus miesto savivaldybė su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) gruodžio 16 d. atliko pirmąjį patikrinimą. Jo metu darbuotojai įvertino šuns įmitimą žemiau vidutinio; pašaro kokybės įvertinti nepavyko, nes savininkas patikrinimo metu sauso pašaro neturėjo ir teigė, kad kiekvieną vakarą šuniui yra verdamas šiltas maistas. Specialistai įpareigojo šunį laikantį asmenį užtikrinti, kad augintiniui maisto netrūktų.

Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnė nustatė, kad šuo nėra vakcinuotas nustatyta tvarka, įrengta būda perpučiama, šuo neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, todėl surašė kaltam asmeniui nutarimą dėl administracinio nusižengimo. Taip pat ji išaiškino šunį laikančiam asmeniui teisės aktų reikalavimus ir atsakomybę už pakartotinius jų pažeidimus. Asmuo įsipareigojo laikytis nustatytos tvarkos.

Sausio 3 d. per pakartotinį patikrinimą buvo įsitikinta,  kad asmuo vakcinavo šunį nustatyta tvarka ir pašalino rastus gyvūno augintinio laikymo sąlygų pažeidimus. Vėliau savivaldybės atstovai, pakartotinai patikrins, ar asmuo laikosi gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

„Bet kuris žmogus turėtų nepraeiti pro kenčiantį gyvūną, – pastebėjimais dalijasi GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. – Šis atvejis yra puikus pavyzdys, jog visi sutelkę jėgas turime galimybę padėti bet kuriam gyvūnui gyventi geriau. Dėkojame neabejingiems žmonėms, pranešantiems apie tokius atvejus.“

Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galima per aukok.lt platformą.