Šaudė ir Aleksote

Kaip jau ne kartą rašyta, 65-erių  I. Arakas, vien tėvynėje teistas jau penkis kartus, o Rusijos kalėjimuose praleidęs devynerius metus, dėl savo kruvino verslo, susijusio su užsakomosiomis žmogžudystėmis, turi „mėsininko“ pravardę.

I. Arakui, kuris perduotas Lietuvai 2023-iųjų pradžioje, jos prašymu ir Dublino aukštesniojo teismo sprendimu, yra pareikštas kaltinamas tais pačiais 2016-aisiais, kai buvo nušautas R. Morkevičius, pasikėsinus ir į Gijos Zabachidzės, taip pat siejamo su Kauno organizuoto nusikalstamumo pasauliu, gyvybę.

Pasikėsinimu į G. Zabachidzę siekta tokių pačių tikslų, kaip ir nužudant su „Agurkiniais“ sietą Deimantą Bugavičių, kuris buvo nušautas 2015-ųjų lapkritį. Skaitydamas šiandien I. Arakui pateiktą kaltinimą, prokuroras jį pradėjo nuo to, kad 2015-aisiais Renaldas Kanys, kurio ikiteisminis tyrimas, kaip ir kitų sėkmingai besislapstančių asmenų, yra išskirtas iš šios bylos į atskirą, gavo duomenų, kad D. Bugavičius ir G. Zabachidzė kelia grėsmę jų nusikalstamam verslui. Konkurentų nužudymą R. Kanys organizavo kartu su savo bendrininku Sergejumi Bėgliku.                                            

Imre Arakas (D. Dargio archyvo, Vilmanto Raupelio nuotr.)

I. Arakas kaltinamas, veikiant organizuotoje grupėje su minėtais asmenimis, Tomu Helin, kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl jo mirties, ir dar nenustatytais asmenimis, pasikėsinęs kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu iš savanaudiškų paskatų nužudyti G. Zabachidzę bei tokiomis pačiomis aplinkybėmis nužudęs R. Morkevičių. Ir neteisėtai disponavęs šaunamaisiais ginklais, kuriais buvo padaryti šie nusikaltimai, bei šaudmenimis.

I. Arakui pareikštame kaltinime minimas T. Helin, miręs 2021-aisiais, kaip teigiama, savo mirtimi, taip pat buvo estas – narkotikų kontranbandininkas, kurį Estijos policija laikė vienos nusikalstamos grupuotės lyderiu. I. Arakas šiandien teisme velionį apibūdino dar solidžiau – kaip vieną iš didžiausių narkodilerių Rytų Europoje.

Į G. Zabachidzę buvo pasikėsinta 2016-ųjų liepos 22-osios naktį Aleksote esančioje T. Ivanausko gatvėje, kuomet į jį, gulintį lovoje, pro pravirą balkono langą buvo šauta du kartus iš pistoleto „Glock“ su duslintuvu. Šalia gulėjo ir G. Zabachidzės sugyventinė. Viena kulka pataikė į sieną. Kita – į G. Zabachidzės kaklo minkštuosius audinius. 

R. Morkevičius buvo nušautas 2016-ųjų gruodžio 21-ąją, apie 20 val., prie Baltų prospekto 31-ojo namo, kuriame gyveno, laiptinės, grįžtantis iš treniruotės sporto klube. Į jį iš Kalašnikovo automato buvo paleista dešimt šūvių. R. Morkevičiui žūties valandą buvo 34-eri.

Dangstėsi patirtu insultu

Pagal pareikštą kaltinimą I. Arakui gresia įkalinimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

Kaip ir ikiteisminio tyrimo metu susipažinęs su surinktais įrodymais, taip ir šiandien teisme I. Arakas savo kaltę pripažino pilnai. Tačiau, ar duodamas parodymus, sakė tik tiesą, dėl ko Lietuvoje teisiamiems asmenims prisiekti nereikia, neaišku.

Savo pasakojimą I. Arakas pradėjo nuo to, kad susipažino su jau minėtu savo tautiečiu T. Helin, per kurį gavo abu užsakymus nužudyti, dėl kurių dabar yra teisiamas, 1999 metais, kai kartu atliko laisvės atėmimo bausmę. Žinodamas apie tuometinę sunkią jo finansinę padėtį, T. Helin, kaip ir I. Arakas, tuo metu gyvenęs Ispanijoje, pasiūlė jam už 25 tūkst. eurų nužudyti G. Zabachidzę. Tačiau T. Helin, I. Arako teigimu, buvo tik tarpininkas tarp jo ir ir užsakiųsiųjų šį nusikaltimą. Nors davė I. Arakui ir visureigį, parūpino nakvynės vietą Kaune – vieną butą Baltijos gatvėje bei įdėjo, anot I. Arako, į jo automobilį, specialiai paliktą neužrakintą, ir pistoletą „Glock“. I. Arakas buvo linkęs akcentuoti, kad kitais žmonėmis nepasitikėjo – tik T. Helin.

Tačiau, duodamas parodymus, I. Arakas ne kartą priminė, kad ne viską gerai atsimena po 2018-aisiais, t.y. už poros metų po bylon sugulusių įvykių patirto insulto. I.Arakas pasakojo, kad iš pradžių buvo gavęs iš T. Helin klaidingą kažkieno jam perduotą informaciją apie G. Zabachidzės gyvenamąją vietą bei jo BMW valstybinius numerius, dėl ko net du kartus atvykęs į Kauną nurodytu Savanorių prospekto adresu nerado nei G. Zabachidzės, nei jo automobilio. Kol jam nebuvo patikslinta, kad G. Zabachidzė gyvena jau minėtoje T. Ivanausko gatvėje ir jo BMW valstybiniai numeriai – kitokie. Taip buvo prarasti net keli mėnesiai, dėl ko, anot I. Arako, buvo pradėta jį skubinti greičiau įvykdyti užsakymą. Nepadėjo ir įtikinėjimai, kad vasarą – per šviesūs vakarai.

Galėjo nukentėti nieko dėti žmonės

Anot I. Arako, antrą kartą vykdyti gauto atsakymo jis jau atvyko į Kauną iš Ispanijos savo automobiliu „VW Golf“, kurio užpakalinio rato arkoje buvo paslėpęs pistoletą „Glock“ su duslintuvu. Bet gavus naują G. Zabachidzės gyvenamosios vietos adresą, vėliau paaiškėjo, kad ir jis netikslus – su kelių skaičių paklaida. Tai I. Arakas išsiaiškino, atvykęs su dviračiu į T. Ivanausko gatvę. Ir jam pasisekė sutikti priešpriešiais atvažiuojantį BMW su patikslintais numeriais. Prasilenkęs su juo, I. Arakas teigė netrukus apsisukęs ir pasekęs, į kokio namo kiemą įvažiavo šį automobilį vairavęs G. Zabachidzė. Tada užkasė atsivežtą ginklą netoli šio namo – pamiškėje. O po kurio laiko prakirpo jo kaimynų tvoros vieloje specialiai tam nusipirktomis žirklėmis skylę ir pateko į G. Zabachidzės namo pirmojo aukšto balkoną.

Nors balkono langas buvo su užuolaida, I. Arakas supratęs, kad G. Zabachidzė žiūri televizorių. Tačiau šauti per langą nenorėjo, nes šūvio trajektorija tokiomis aplinkybėmis pakeičia kryptį. Nusprendė šauti pro praviro lango viršų. Tam prireikė ant kažko pasilypėti. Paleidus porą šūvių, netikėtai viduje pasigirdo moters riksmas. Anot I. Arako, nors jis dar turėjo keliolika šovinių, esą vengdamas, kad nenukentėtų ir niekuo dėta moteris daugiau nebeiššovė ir skubiai paliko nusikaltimo vietą. Nors ir nežinojo, ar pataikė į G. Zabachidzę.

Anot I. Arako, pistoletą jis tada įmetęs į netoliese esančią upę. Ir žadėtų 25 tūkst. eurų atlygio negavęs. Panašu, kad todėl, jog neįvykdė užsakymo. O pasiteiravus teisiamojo, kas, jo nuomone, užsakė per T. Helin G. Zabachidzės nužudymą, I. Arakas atsakė, kad tegali spėti, jog lietuviai, su kuriais šis jo tautietis bendravo Ispanijoje. Tačiau daugiau nežino. Teisėjui pasiteiravus, ar pažįsta R. Kanį ir S. Bėgliką, I. Arakas tikino, kad ne.

Dar vienas fiasko

Nepaisant to, kad užduoties likviduoti G. Zabachidzę neįvykdė, I. Arako teigimu, tų pačių 2016-ųjų rudenį T. Helin jam perdavė naują užsakymą – nužudyti už 50 tūkst. eurų dar vieną žmogų. Ir šiuo atveju jis buvo neįvardytas, tik apibūdinta išvaizda – nedidelis, sportiškas. Tačiau šį kartą informacijos pateikta daugiau – ne tik gyvenamosios vietos adresas ir automobilio modelis bei valstybiniai numeriai, bet ir, kur parkuojamas šis automobilis, kur įrengtos vaizdo kameros pakeliui į planuojamo nusikaltimo vietą ir pan.

Pasiteiravus I. Arako, ar T. Helin neužsiminė, kodėl reikia šį asmenį nužudyti, sulaukta atsakymo, kad užsiminė, tačiau jis nelabai tiksliai tai pamena. Nors esmė buvo tokia: tai – niekšelis, keliantis problemų.

Pasak I. Arako, iš pradžių jis atvyko į Kauną vykdyti naujojo užsakymo, išsikasęs Estijoje – miške užkastą pistoletą. Šį taip pat įvežė į Lietuvą rato arkoje. Kurį laiką stebėjęs R. Morkevičiaus gyvenamąją vietą žiūronais, buvo jį užfiksavęs viename balkone. Tada, kaip ir pasikėsinimo į G. Zabachidzę atveju, nusipirko Kaune didesnius, negu nešioja, pigius batus, siekiant suklaidinti pareigūnus. Ir pirmą kartą atvyko nušauti R. Morkevičiaus dar lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje, nes šį kartą užsakovai skubino.

Tačiau atvykus tada prie daugiabučio, kuriame gyveno R. Morkevičius, jo automobilio įprastoje vietoje nebuvo. Ir I. Arakas pasakojo laukęs R. Morkevičiaus, vaikščiodamas pėsčiųjų taku, vedančiu nuo jo namo link kazino, prie kurio jis statydavo automobilį. R. Morkevičiui pasirodžius, jiedu prasilenkė nedideliu atstumu. Ir tada, anot I. Arako, jis apsisuko bei šovė iš nugaros į R. Morkevičių, bet užsikirto pistoletas. O R. Morkevičius, galimai išgirdęs metalo garsą pistoletui užsikertant, atsisuko ir netrukus puolė bėgti. Tačiau, ar jis suprato, kas čia buvo, neaišku, nes, pasak I. Arako, buvo tamsu, jis pistoletą skubiai paslėpė. Be to, vėliau stebint R. Morkevičių, jo elgesys nebuvo pasikeitęs.

Remigijus Morkevičius (T.Urbelionio/BNS nuotr.)

Iškalbingas finišas

Po šio fiasko I. Arakas teigė vėl grįžęs į Estiją ir išsikasęs jau minėtame miške „Kalašnikovo“ automatą. Šį įsivežė į Lietuvą jau automobilio variklio skyriuje.

Atvykus tą lemtingą R. Morkevičiui 2016-ųjų gruodžio 21-osios vakarą prie jo namų, ir vėl jo automobilio parkavimo vietoje nebuvo. Todėl, palikęs savąjį automobilį prie ligoninės, I. Arakas vėl laukė R. Morkevičiaus tame pačiame pėsčiųjų take. Šis pasirodė po dešimties minučių. Tada, pasak I. Arako, jis grįžęs prie jo namo ir maždaug iš septynių metrų atstumo paleidęs į truputį nuo jo pasisukusį R. Morkevičių, kuris vilkosi paltą, šūvius, kurių tada neskaičiavo. Vėliau paaiškėjo, kad dešimt. O pasiteiravus I. Arako, iš ko nusprendė, kad šį kartą jis užsakymą įvykdė, sulaukta atsakymo, kad Kalašnikovo automato kulkos iš tokio atstumo padaro sunkias žaizdas.

Palikdamas nusikaltimo vietą pėsčiomis, I. Arakas pasakojo tik praėjęs pro mokyklą, prie kurios buvo vaizdo kameros, nusiėmė sportines kelnes, kurias buvo užsimovęs ant džinsų, ir išvertė į kitą pusę vilkėtą striukę, nuo ko ši tapo kitos spalvos.

Kalašnikovo automatą I. Arakas teigė užkasęs nedideliame kalnelyje ties Palemone esančiais svečių namais, kuriuose tada buvo apsistojęs. Tačiau pareigūnams nuvežus ne per seniausiai jį į šią vietą, kalnelio vietoje jau vyko kažkokios statybos. Panašiai I. Arakas pasakojo ir apie užsikirtusio, kėsinantis į R. Morkevičiaus gyvybę, pistoleto likimą. Esą šį buvo paslėpęs Mosėdžio gatvės pašiūrėje. Tačiau nuvežtas ten po septynerių metų pareigūnų, jos jau neberado. Ten taip pat vyko statybos.

Pasak I. Arako, kaip ir pasikėsinimo į G. Zabachidzės gyvybę atveju, ir po taiklių šūvių į R. Morkevičių jis skubiai išvyko iš Lietuvos. Apie tai, kad šis mirė, jam kitą dieną SMS pranešė T. Helin. Tačiau susitikus su juo Ispanijoje, I. Arako teigimu, vietoj žadėto 50 tūkst. eurų atlygio jis gavo tik penkis tūkstančius. Šiuos perduodant buvo patikinta, kad greitai gaus ir likusius pinigus, tačiau šių taip ir negavo. Nors buvo sulaikytas Airijoje tik po kelių mėnesių. Tiesa, per tą laiką, kol jis buvo laikomas šios šalies įkalinimo įstaigose, T. Helin mirė.

Savo parodymus I. Arakas baigė taip: „Man labai gaila – nežinojau, kas yra R. Morkevičius. Jo nužudymas – didžiausia mano gyvenimo klaida. Atsiprašau.“ Tiesa, tai buvo pasakyta, tik pasiteiravus I. Arako, ar jis pasakė viską, ką norėjo.       

Nukentėjo dvi moterys ir trys vaikai

Nukentėjusiomis dėl R. Morkevičiaus nužudymo pripažintos dvi moterys yra pareiškusios I. Arakui ieškinius dėl patirtos neturtinės žalos. Jos prašo moralinio atlygio ne tik sau, bet ir trims nepilnamečiams vaikams, turintiems R. Morkevičiaus pavardę.

Buvusi jo sugyventinė R. O. yra pareiškusi 150 tūkst. eurų ieškinį. Be to, kaip įstatyminė dviejų nepilnamečių vaikų atstovė, dar prašo priteisti jiems abiem po 50 tūkst. eurų.

Buvusi R. Morkevičiaus draugė A. P., kurios vardas ir pavardė sutampa su vieno su „Agurkiniais“ siejamo nukentėjusiojo per didelį atgarsį turėjusį pernykštį išpuolį Laisvės alėjoje sutuoktinės, kuri, beje, taip pat ten buvo, bet turi tik liudytojos statusą, iš pradžių prašė jai priteisti 30 tūkst. eurų neturtinę žalą. Tokį patį ieškinį ji buvo pateikusi ir kaip įstatyminė savo nepilnamečio vaiko atstovė. Tačiau šiandien A. P., dalyvavusi bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, ankstesnį savo ieškinį papildė dar 5760 eurų, kuriuos prašo jai priteisti kaip neturtinę žalą. O A. P. sūnaus advokatė šiandien teismui pateikė jo paties ieškinį dėl prašomo 109 153 eurų atlygio, kurį sudaro ne tik neturtinė žala, bet ir jo išlaikymo išlaidos. Be to, prašoma po nuosprendžio įsiteisėjimo skaičiuoti penkių procentų metines palūkanas nuo šios sumos.

12 357,40 eurų ieškinį I. Arakui yra pareiškęs ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos arba „Sodros“ Kauno skyrius. Tik jis siejamas su patirta turtine žala. 

G. Zabachidzė, taip pat dalyvavęs šiandieniniame posėdyje nuotoliniu būdu, jokio ieškinio I. Arakui nepareiškė. Teismo posėdžio metu jis replikavo, kad dėl pasikėsinimo į jį teisiami visai ne tie asmenys.

Du R. Morkevičiaus sūnus auginanti R. O. šiandieniniame posėdyje nepasirodė, prašydama teismo nagrinėti bylą be jos, nes tai jai psichologiškai – per sunku.

Dar ne pabaiga?

Europos teisėsaugos pareigūnams dėl savo kruvino verslo gerai žinomas I. Arakas, beveik du dešimtmečius gyvenęs prabangiame Ispanijos kurorte, buvo sulaikytas 2017-aisiais Airijoje, kur tų pačių metų balandį rengėsi nužudyti žinomą vietinio nusikalstamo pasaulio atstovą. Už šio Dubline veikiančios gaujos lyderio žmogžudystę I. Arako laukė 100 tūkst. eurų atlygis. Tačiau viskas baigėsi Airijos teismo nuosprendžiu, kuriuo 2018-ųjų gruodį I. Arakui buvo skirtas šešerių metų įkalinimas.

Imre Arakas/Edgaro Cickevičiaus nuotr.

2020-ųjų lapkritį, atlikdamas šią bausmę, I. Arakas buvo apklaustas, surengus vaizdo konferenciją tarp Kauno apygardos teismo ir Airijos kalėjimo, ir D. Bugavičiaus nužudymo byloje. Tačiau tik kaip liudytojas. Ir teigė, kad pirmą kartą išgirdo D. Bugavičiaus vardą ir pavardę, kai buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį. Jame buvo nurodyta ir D. Bugavičiaus pavardė, ir kas jam atsitiko. I.Arakas tada teigė, tik jam pareiškus įtarimą dėl D.Bugavičiaus nužudymo, pirmą kartą išgirdęs ir apie Ričardą Baiką bei savo tautietį Arle Grabbi, stojusius prieš Kauno apygardos teismą dėl šio nusikaltimo. Tačiau neneigė, kad pažįsta kitą savo tautietį, kuris buvo teisiamas kartu su minėtais asmenimis ir, kaip ir jie, pripažintas kaltu, – Hansą Eriką Ehvertą. Tikindamas tada, kad net nebuvo D. Bugavičiaus nužudymo dienomis Lietuvoje, I. Arakas neneigė, kad čia lankėsi. Tačiau tada šios temos nenorėjo labiau detalizuoti.

I. Arakas buvo apklaustas D. Bugavičiaus žudikų teisme jų advokatų prašymu. Ir po jo parodymų kaltinamieji D. Bugavičiaus nužudymu klausimų jam neturėjo, kas taip pat yra iškalbinga detalė.

I. Arakas tebėra įtariamuoju dėl D. Bugavičiaus nužudymo organizavimo – toje šios bylos dalyje, kurioje ikiteisminis tyrimas dar tebevyksta ir kurioje yra ir daugiau su šiuo nemažą atgarsį turėjusiu nusikaltimu siejamų asmenų, kurie kol kas sėkmingai slapstosi.