Prezidentas vėlų trečiadienio vakarą patvirtino Kastyčio Žuromsko kandidatūrą į aplinkos ministrus – išvakarėse, prieš prisiekiant Ingos Ruginienės vadovaujamai Vyriausybei. Opozicijai liko tik kitos dienos rytas išsiaiškinti tai, kas kelia nerimą. K. Žuromskas pripažino, kad su Vyriausybės programa susipažinti turėjo vos tris dienas.

„Jeigu taip galėčiau vertinti, kiek esu pasirengęs, manau, kad 7“, – svarstė ministras.

LNK stop kadras

Prieš tokį planą sukilo gamtosaugos aktyvistai bei žaliosios politikos atstovai. Jie baiminasi, kad valdžia miškus matys tik kaip medienos šaltinį.

Vis daugiau dėmesio bus skiriama miško eksploatacijai, vietoje to, kad tikslai būtų orientuoti į biologinės įvairovės apsaugą.

„Ne paslaptis, kad Žemės ūkio ministerijoje labai didelę įtaką turi ūkininkų interesų grupės, įvairios asociacijos duris atidarinėja kojomis. Panašu, kad tokia pat padėtis gali laukti ir medienos pramonės – ji jaustųsi šeimininkė Žemės ūkio ministerijoje“, – komentavo Lietuvos Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Nepaisant abejonių, Vyriausybės programa patvirtinta. Anot miško inspektorių, joje labiau akcentuojami ekonominiai, o ne aplinkosauginiai tikslai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Daugiausia kalbama apie miškų ūkį, strategiją, keičiami terminai, kas rodo, kad vis daugiau dėmesio bus skiriama miško eksploatacijai, vietoje to, kad tikslai būtų orientuoti į biologinės įvairovės apsaugą“, – aiškino „Girių inspekcijos“ steigėjas Laurynas Žemaitis.

Premjerė I. Ruginienė tvirtino, kad tai nereiškia nusisukimo nuo aplinkosaugos.

„Tai jokiu būdu nenuneigia mūsų prioriteto aplinkosaugai. Toliau palaikysime žalią kursą“, – šnekėjo premjerė.

Dar prieš paskyrimą K. Žuromskas teigė su premjere sutaręs, kad urėdija turėtų likti Aplinkos ministerijoje.

„Miškai turi likti Aplinkos ministerijoje, jei būtų pastiprinta politinė pozicija, pavyzdžiui, įsteigus papildomą viceministro etatą“, – akcentavo aplinkos ministras.

„Verslo interesai vienaip ar kitaip randa kelią į aukštus Vyriausybės postus. Labai svarbu, kokie asmenys bus ir kokias kompetencijas jie turės“, – pabrėžė L. Žemaitis.

LNK stop kadras

Buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas – ne toks kritiškas. Anot jo, perleidus urėdiją kitai ministerijai, kirtimų nepadaugės.

„Dėmesys aplinkosaugai nuo to nepriklauso. Urėdija veikia kaip įmonė pagal tikslus, kurie numatyti įstatymuose ir kirtimo normose“, – dalinosi S. Gentvilas.

Pasak buvusio ministro, miškų Lietuvoje tik daugėja, o saugomas teritorijas galima plėsti įstatymais.

„Reikia tik padaryti korekcijas Seime, kad būtų mažiau kertama saugomose teritorijose, o kirtimai perkelti į mažiau bioįvairovei svarbius miškus“, – patarė politikas.

Vis dėlto tokia strategija, anot miško saugotojų, sukuria apgaulingą vaizdą. Mokslininkai tai vadina taškine aplinkosauga.

„Pasirenkami saugoti maži ploteliai, tačiau didžioji miško ekosistemos dalis suardoma. Mokslininkai patvirtina, kad tokia strategija neveikia“, – akcentavo „Girių inspekcijos“ steigėjas.

Anot ministro, miškų urėdija – bene daugiausiai mokesčių sumokanti valstybinė įmonė. Tad ieškos balanso tarp ūkininkavimo miškuose ir jų saugojimo.

Reikia nepamiršti – tai ekosistemos, biologinė įvairovė ir daugelio rūšių namai.

„VMU sukuria apie 240 mln. eurų pajamų, gauna 40 mln. eurų pelno ir sumoka 7 mln. eurų mokesčių. Geopolitinė situacija reikalauja, kad turime rasti pusiausvyrą, nes lėšų reikia“, – aiškino aplinkos ministras.

„Žaliųjų“ pirmininkė sako, kad anksčiau 2 metus kruopščiai derintas nacionalinis miškų susitarimas bus išmestas į šiukšlių dėžę.

„Miškai turėtų būti matomi plačiau – kaip ekosistemos dalis, klimato politikos ir taršos mažinimo priemonė. Visa tai yra Aplinkos ministerijos kompetencijoje“, – teigė I. Budraitė.

„Tai nėra vien ūkio objektas. Reikia nepamiršti – tai ekosistemos, biologinė įvairovė ir daugelio rūšių namai“, – aiškino L. Žemaitis.

LNK stop kadras

Lietuvą jau įspėjo Latvija, pasidalijusi sengirių išsaugojimu besirūpinančios asociacijos patirtimi. Miškų politiką atidavus į Žemės ūkio rankas, Latvijoje kirtimų padaugėjo.

„Vyrauja medienos pramonės interesai. Bioįvairovė, klimato krizė ir sengirių apsauga nustumta į šalį“, – aiškino asociacijos „Puse Latvijas“ valdybos narys Jānis Nicmanis.

Nepritarimą urėdijos perkėlimui išreiškė ir Lietuvos prezidentas.