Jis taip pat pažymėjo, kad Europa galėtų būti tarpininkas siekiant Ukrainai ir Rusijai užmegzti dialogą.
„Svertas labai paprastas. Ukraina laimi šį karą. Pažvelkime į pastaruosius mėnesius ir į karą apskritai. Pirmieji metai Ukrainai buvo išlikimo metai. Kiti ketveri – atsparumo. Dabar viską lemia matematika. Ukraina yra viršuje“, – kalbėjo Suomijos lyderis.
„Pasitelkiant seną posakį, Ukraina turi visas kortas. Tai suteikia svertą“, – pridūrė jis.
A. Stubbo manymu, Maskva dabar būtų linkusi labiau įsitraukti į dialogą, nes parama karui Rusijoje mažėja ukrainiečiams atakuojant giliau šalyje esančius taikinius bei gyventojams dėl interneto, socialinių tinklų ribojimų pradedant stipriau dvejoti Kremliaus sprendimais.
„Dar kartą – Ukraina yra stiprioje pozicijoje. Amerika dabar labai įsitraukusi į Iraną. Tad galbūt tam tikra Europos mediacija būtų naudinga“, – sakė Suomijos prezidentas.
LRT laidoje „Dienos tema“ jis patikslino, kad pirmiausia Europa galėtų padėti siekti paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos.
„Kol kas apie tai nekalbama. Buvo besitęsiančios keleto dienų paliaubos, bet galbūt europiečiai galėtų padėti amerikiečiams šiuo klausimu“, – kalbėjo A. Stubbas.
Kaip rašė BNS, bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos kolega Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė kitokią poziciją.
Jis teigė, kad pokalbiai su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu galėtų prasidėti tik Rusijai pademonstravus norą užbaigti karą – tai reiškia, nutraukus karo veiksmus siekiant paliaubų.
Atsakydamas į „15min“ klausimą apie potencialią Rusijos agresiją Baltijos šalių atžvilgiu išbandant NATO, Suomijos prezidentas tvirtino, kad Maskva tam turi pajėgumų, bet neturi ketinimų, nes nepasiekė esminių tikslų Ukrainoje.
„Rusija nepasiekė savo strateginio tikslo paversti Ukrainą rusiška. Ji tapo europietiška. Ji nepasiekė savo strateginio tikslo neleisti NATO plėstis. Prie NATO prisijungė Suomija ir Švedija. Ji taip pat nepasiekė savo karinio tikslo“, – kalbėjo A. Stubbas.
„Ką jie darys, tai testuos mus žemiau (NATO – BNS) 5-ojo straipsnio slenksčio, o tai reiškia hibridinį karą, bet tai mes jau matome kiekvieną dieną“, – pažymėjo jis.
Be to, Suomijos lyderis sakė esantis ramus dėl JAV pajėgų Europoje, nes „Amerika yra visiškai priklausoma nuo Europos“ dėl Senajame žemyne esančių karinių bazių, leidžiančių projektuoti galią Artimuosiuose Rytuose.
„Jau nekalbant apie karo ligonines Vokietijoje, kurios gydo sužeistus amerikiečių karius. Tad Amerikai mūsų reikia. Ne tiek, kiek mums reikia jų, bet jiems mūsų reikia“, – sakė A. Stubbas.
Kaip rašė BNS, pastarosiomis dienomis Lenkija derasi su Vašingtonu dėl JAV kariuomenės buvimo šalyje padidinimo, įskaitant galimą pajėgų, kuriuos palies planai iš Vokietijos išvesti 5 tūkst. JAV karių, perskirstymą.
Taip pat amerikiečių žiniasklaida skelbė apie staiga atšauktą JAV karių dislokavimą Lenkijoje pagal planinę rotaciją, tačiau lenkų gynybos ir saugumo pareigūnai ketvirtadienio pavakarę paneigė šiuos pranešimus.
Pasak Suomijos prezidento, amerikiečiai teisūs reikalaudami tolygesnio naštos pasiskirstymo NATO.