Neseniai teko dalyvauti senoviškoje diskusijoje. Kiek senoviškoje? Na, manau, daug tokių vyko prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. Kalbėjome apie Lietuvos kultūros finansavimą ir visiškai netikėtai pradėjome ginčytis dėl tokio finansavimo būtinybės. Kai, atgavus kvapą, teko priminti akivaizdžiausius dalykus (nuo "valstybė be kultūros tampa teritorija be valstybės" iki kultūrai skiriamų lėšų menkumo: 2013 m. biudžete tos lėšos sudaro 1,8 proc. valstybės išlaidų) ir oponentų argumentaciją paversti nerišliais emocingais šūkčiojimais, vienas skeptikas mestelėjo finalinį teiginį bei, nelaukęs mūsų atsakymo, pabėgo.
Tas teiginys ir yra senoviškiausias šviežio ginčo elementas – apie tai, kad JAV valdžia kultūros neremia, o amerikietiški menai vis tiek užkariavo visą pasaulį.
Žinoma, jį galima lengva ranka atmesti, nes nejuokaudami lyginti JAV ir Lietuvą gali tik įsivaizduojamos LDK didybės užhipnotizuoti žmonės. Bet to daryti neverta, nes net ir ši nekorektiška asociacija yra klaidinga.
Amerikos valdžia kultūrą remia. Ir labai stipriai. Norint tai pamatyti, verta, ypatingai nesigilinant, užfiksuoti kai kuriuos faktus. JAV nėra Kultūros ministerijos ir biudžete nėra kultūrai skirtos dalies. Yra tik dvi federalinio lygio organizacijos, skirstančios paramą kultūrai, – Nacionalinis menų paramos fondas (National Endowment for the Arts) ir Viešo transliavimo korporacija (Corporation for Public Broadcasting). Jų biudžetai nėra dideli: menams skirta 115 mln. dolerių per metus, o vietinės televizijos ir radijo stotys išsidalija 445 mln. Abi įstaigas kelis kartus, valdant respublikonams, buvo užsimota panaikinti. 1981 m. tai bandė padaryti prezidentas Ronaldas Reaganas, 1994-aisiais – Atstovų rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas, bet jos išliko ir iki šiol, su nedideliais skandalais, duoda pinigų įvairiausioms menų disciplinoms.
Bet JAV, formaliai žiūrint, ir nėra unitarinė valstybė. Tai – nepriklausomų valstijų, su savo konstitucijomis, Kongresų ir atstovų rūmais, gubernatoriais ir biudžetais, sąjunga. Šiame lygmenyje kultūros ministerijos, dažniausiai vadinamos Menų tarybomis, jau egzistuoja. Bet aktyviausiai valdžios parama kultūrai matoma savivaldybėse. Nagrinėjant, kaip JAV miestai organizuoja kultūros administravimą, aiškėja šios paramos mastai.
Kalbant apie amerikietiškos kultūros dominavimo pasaulyje kontekstą, nedelsiant atsiranda Niujorkas, svarbiausias ir didžiausias tos kultūros eksportuotojas. Amerikietiška dailė, muzika, literatūra, šokis ir teatras yra niujorkietiški. Net trečdalis amerikietiško kino taip pat niujorkietiškos, o ne holivudinės kilmės. Rašytojas Tomas Wolfas, kalbėdamas apie Niujorką, pasakė, kad "kultūra šiame mieste yra ore, ji – lyg atmosferos dalis". Bet tai neįvyko visiškai natūraliai, kaip atrodytų, minint orą ir atmosferą.
2013-aisiais Niujorko savivaldybės Kultūros reikalų departamento biudžetas jau kelis dešimtmečius iš eilės buvo didžiausias šalyje – 115 mln. dolerių skiriama projektams ir 550 mln. strateginėms investicijoms. Štai dabar galima lyginti Lietuvą ir Ameriką.
Šių metų Lietuvos kultūros biudžetas yra beveik 500 mln. litų, arba 166 litai vienam gyventojui. Niujorke – 220 litų vienam gyventojui. Antras pagal turtingumą miestas pasaulyje. Miestas, kuriame turistai išleidžia daugiausia pinigų pasaulyje (beveik 19 mlrd. dolerių). Miestas, kuriame valdžios neremiamo muziejaus direktoriaus alga artėja prie 2 mln. dolerių per metus (Modernaus meno muziejus iš Niujorko Kultūros reikalų departamento 2013 m. gavo 300 tūkst. dolerių dydžio paramą. Per metus muziejus uždirba ir iš mecenatų gauna vieną milijardą dolerių. Niujorkas labiau globoja "Metropolitan Art" muziejų, kuriam skiria 35 mln. dolerių metinę paramą). Miestas, kuriame, atrodytų, bet kuris meninis veiksmas virsta pelnu, remia kultūrą stipriau nei mes. Ir nesiruošia sustoti.
Kaip ir daugelyje JAV miestų, Niujorke galioja "Vienas procentas – menui" taisyklė, kai nuo visų valdžios inicijuojamų statybų biudžetų vienas procentas skiriamas kultūrai. Planuojama, kad 2014 m. statybų bumas padidins paramą projektams nuo 115-os iki 700 mln. dolerių, ir dotacija kultūrai, skaičiuojant vienam gyventojui, išaugs iki 175 dolerių arba 440 litų.
Vargu, ar šiais skaičiais galima iliustruoti teiginį apie valstybės neremiamą JAV kultūrą. Aš juose matau atvirkščią įrodymą – kuo dosniau finansuojama kultūra, tuo turtingesni (tiesiogiai, finansiškai) tampa tos kultūros vartotojai. Ir Niujorke, ir Lietuvoje.
Naujausi komentarai