Žodžiai kalboje juda įvairiai. Dažniausiai – savarankiškai, o kartais – ir kalbos pareigūnų svajonėse suplanuotais keliais. Kartą važiavau iš Londone tolimame priemiestyje vykusio renginio, kuriame dalyvavo ir aristokratiškai išrankūs (britiškai lietuviškame kontekste) Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai iš Lietuvos. Vienas jų mane pamėtėjo į miesto centrą, kur metro stočių pastatyta tankiau, ir traukinių pasirinkimas platesnis. Mums bevažiuojant pamačiau avariją ir, ilgai negalvojęs, pranešiau: "O, avarija".
Bendrakeleivis linktelėjo, patvirtindamas akivaizdų faktą ir po pauzės pasakė:
– Kai 10-ajame dešimtmetyje į karalystę pradėjo važiuoti pirmieji emigrantai, jie žodį "avarija" vartojo ypač dažnai. Jiems kažkaip su jomis sekdavosi. Ir mes, senieji, pirmomis dienomis niekaip nesuprasdavome, ką jis reiškia. Tėvai iš tarpukario Lietuvos "avarijos" neatsivežė, ir mes to žodžio nevartojome.
– O kaip sakydavote?
– Na, nelaimė. Arba įvykis.
Aš apgalvojau informaciją ir staiga prisiminiau:
– Teoriškai galima sakyti, kad vienas paskutinių filmų, kuriuos tėvynėje matė būsimi emigrantai, buvo tokia sovietiškai perestroikinė juosta "Avarija – mento duktė". Išvertus pavadinimą į tarpukario lietuvių kalbą, jis turbūt skambėtų "Nelaimė – faraono dukra"? Juk policininkus vadinote faraonais?
Mano pašnekovas sąžiningai prisipažino, kad anglų policininkus už akių šaukė bobiais, terminas "mentai" buvo nežinomas, o apie faraonus nieko negirdėjo.
Šiek tiek nustebau. Buvau įsitikinęs, kad šiandienėje Lietuvoje beveik oficiali policininkų pravardė farai kilusi iš tarpukario faraonų, o mentai, kartu su žodžiu "avarija" lietuvių kalboje atsirado po sovietų okupacijos.
Panaršęs po žargonų tyrinėtojų forumus, sužinojau, kad viskas gali būti atvirkščiai. Mentai į rusų kalbą pateko iš Lenkijos, kai Sovietų Sąjunga 1939 m. užėmė Vakarų Ukrainą. O ten žodis atsirado dar anksčiau, Austrijos ir Vengrijos imperijos laikais, kuriai iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos priklausė Vakarų Ukraina. Anuomet miestuose budintys policininkai nešiojo vengriško tipo uniformą su trumpu apsiaustu, vengriškai vadinamu mente. Dėl aprangos tos teritorijos pareigūnai pradėti vadinti mentais. Trumpas ir įžeidžiamai skambantis žodis patiko sovietiniams nusikaltėliams ir buvo nedelsiant įtrauktas į apyvartą.
Žodžio "faraonas" kilmė sudėtingesnė. Rusų slengo žodynai teigia, kad žodis buvo vartojamas carinėje Rusijoje (būdelėse sustingę policininkai buvo panašūs į faraonus), bet vėliau išnyko, ir kalboje vėl atsirado, rusams pradėjus versti detektyvus iš prancūzų ir anglų kalbų. Pagyvenę vertėjai, tekste atrasdami angliškus bobius ir prancūziškus flikus, prisiminė savo vaikystės slengą, ir taip į literatūrą pateko faraonai.
Taigi, lenkiški ir ukrainietiški mentai mums turėtų būti artimesni už nežinia kaip atsiradusius farus, bet kova už slengo grynumą ateityje gali tapti nebereikalinga.
Mano namo kieme yra nedidelis viešbutis, kurio valdytojai nuožmiai kaunasi su gyventojais dėl parkavimo vietų. Jų, be abejo, visuomet trūksta, automobilius tenka statyti visuose plyšiuose, ir kartais šiuo plyšiu tampa aikštelės, skirtos viešbutuko svečiams. Anksčiau viešbučio administratorės džiugiai puldavo kivirčytis su pažeidėjais, o dabar perėjo į civilizuotą, bet rūstų kovos režimą – kviečia policininkus.
Prieš kelias dienas patekau (kaip stebėtojas) į įprasto incidento finalą – gatve lėtai artėjo policijos ekipažas, o jų laukianti darbuotoja šūktelėjo savo bendradarbei:
– Pareigūnai atvažiavo!
Šiek tiek krūptelėjau. Merginos lūpose puristinis žodis nuskambėjo absoliučiai natūraliai. Tiek natūraliai, kad visi kiti variantai – "...atvažiavo mentai, farai, nebevartojami agurkai, net korektiški policininkai" – mano galvoje skambėjo lyg nemalonios svetimybės. Net pagalvojau apie kitas žodžio "pareigūnas" vartojimo galimybes. Visos jos prie liežuvio lipo organiškai, kol lingvistinės pratybos įstrigo ties gulinčiu pareigūnu. Jo pervažiuoti man nepavyko.
Naujausi komentarai