K. Donelaičio gatvės istorijos: Mašiotų namas

Garsiausi to namo gyventojai buvo Juozas Urbšys, vedęs Mariją Mašiotaitę (J. Urbšys tuo metu, kai ten apsigyveno, buvo Užsienio reikalų ministerijos politikos departamento direktorius), ir, aišku, pats P. Mašiotas. Urbšių šeima nuo 1938 m. gyveno K. Donelaičio g. 32 (dabar K. Donelaičio g. 58), Ministerių kabineto pastate.

1934–1937 m. pas Mašiotus K. Donelaičio g. 2A (dabar K. Donelaičio g. 4) gyveno italų dainininkas, pedagogas prof. Orestas Marinis (1876–1944), dar 1923 m. pakviestas dėstyti dainavimą Kauno muzikos mokykloje. 1933 m. Kauno muzikos mokykla pavadinta Kauno konservatorija, o O. Marinis toliau dėstė joje dainavimą iki 1937 m. Mašiotai gyveno namo pirmame aukšte, o antrą aukštą nuomojo.

Pranas Mašiotas su žmona Marija ir sūnumi Donatu namų K. Donelaičio g. 2 b svetainėje. / Foto Mejeris Smečechauskas. 1933. MLLM GEK 15658 ; ČDM G 164877.

Pradingusios iliustracijos

Apie šį namą žinome gerokai mažiau negu apie P. Mašioto vasaros rezidenciją J. Janonio g. 38, Kačerginėje, iki šiol vadinamą Mašiotyne. Namą, kur P. Mašiotas leisdavo vasaras, 1937 m. pastatė jo brolis Jonas Mašiotas pagal V. Landsbergio-Žemkalnio 1936 m. projektą. Rašytojas čia vasarodavo 1938–1940 m. Netiesiogiai su šiuo namu susijusi P. Mašiotui nemažai kainavusi istorija.

1933 m. P. Mašiotas susitarė su P. Rimša išleisti antrą vaikų knygelės „Žiema ir vasara“ dalį. P. Rimša turėjo paruošti iliustracijas, o P. Mašiotas – tekstus. Iliustracijos buvo paruoštos ir įteiktos P. Mašiotui. Po kiek laiko paaiškėjo, kad iliustracijos prapuolė. Knyga su šiomis iliustracijomis taip ir neišleista.

Po ilgų derybų byla atsidūrė taikos teisme. P. Rimša pareikalavo grąžinti jam iliustracijas arba sumokėti 1,5 tūkst. litų su procentais ir išlaidomis. Buvo iškviesta daug liudytojų ir dailininkai ekspertai: Juozas Zikaras, Jonas Mackevičius ir Mstislavas Dobužinskis. P. Rimšos ieškinys buvo patenkintas („Dailininko byla su rašytoju“ // „Lietuvos žinios“. 1933, rugs. 19, p. 5).

Žiemą ir vasarą: šaltutis, skaistutis, šiltutis, purkštutis / Pr. Mašiotas ; iliustravo P. Rimša. – [Vilnius]: Švyturys, 1920, d. 1: [Dėl šio leidinio antros dalies prapuldytų iliustracijų P. Rimša bylinėjosi su P. Mašiotu]. / Organizatorių nuotr.

Išskirtinė pagarba

Šaržuojant galima teigti, kad byla buvo tarsi dovana 1933 m. gruodžio 19 d. P. Mašioto triukšmingai atšvęstam 70-mečiui. Žinoma, jubiliejaus proga buvo ir tikrų dovanų, iš kurių išsiskyrė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordinas (dar anksčiau, 1928 m., buvo apdovanotas antrojo laipsnio ordinu), kurį jubilijatui įteikė švietimo ministras inž. K. Šakenis („Lietuvos aidas“. 1933, gruod. 20, p. 5). Netrukus ir viena Kauno Šančių gatvė pavadinta P. Mašioto vardu (KRVA, f. 219, ap. 1, b. 187, l. 38) – rašytojas vienintelis tarpukario Lietuvoje dar gyvas būdamas turėjo savo gatvę ir ne bet kokią, o projektuotą per visą Šančių Nemuno pakrantę, ten, kur dabar vėl planuojama tiesti gatvę.

Būtų labai gražu, jei naujoji gatvė, kaip ir planuota 1934 m., vėl būtų pavadinta P. Mašioto vardu, bet Kaune jau yra 1993 m. (kito jubiliejaus proga) pavadinta nauja gatvė Aleksote, Birutės I rajone, šalia dabartinio Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo. 1992 m. P. Mašioto vardu pavadinta ir buvusi J. Janonio gatvė Kačerginėje, kur yra garsioji Mašiotynė. Beje, 50-ojo gimtadienio proga P. Mašiotui buvo suteiktas Lietuvos universiteto Matematikos gamtos fakulteto garbės daktaro laipsnis (1923 12 17), garbės daktaru P. Mašiotas pripažintas ir Kauno technologijos universitete (1999 11 17), o 150-osioms P. Mašioto gimimo metinėms buvo išleistas šiai progai skirtas pašto ženklas ir vokas.

Be progos, tiesiog pripažįstant P. Mašioto nuopelnus vaikų švietimui ir auklėjimui, 1996 m. Kauno 7-ajai pradinei mokyklai Rasytės gatvėje suteiktas P. Mašioto vardas. Visa informacija apie rašytojo atminimo įamžinimą, jo biograma gražiai pateikta Ąžuolyno bibliotekos elektroniniame žinyne.

Orestas Marini, 1934 – 1937 m. gyvenęs Kaune, Mašiotų name K. Donelaičio g. 2 b. Palanga. 1924. / MLLM P 57253 - 43.

Traukos centras

1933 m. minėto jubilejaus proga laikraštyje „Sekmadienis“ buvo išspausdintas interviu su P. Mašiotu, kuriame jis taip kalbėjo apie savo būstą, tikėtina, K. Donelaičio gatvėje: „Sulaukęs garbingo amžiaus, jūs dar intensyviai dirbat. Ar tai nevargina? – Žvilgterėk tamsta į aną kampą. Nuo manęs iki ten – 15 žingsnių. Padirbęs pavaikštau, paskui vėl sėdu. Kai būdavo šilčiau, išeidavau po pora trejeta kartų pasivaikščioti ir dulkinom gatvėm. [...]“ („Pusvalandis pas lietuvišką Anderseną: Prano Mašioto 70 metų sukaktuvių proga“ / V. R. // „Sekmadienis“. 1933, gruod. 17, p. 4).

Tas jaukus, gražiais baldais apstatytas, su vertingais paveikslais ant sienų butas (ypač – jo svetainė) neabejotinai buvo miesto inteligentijos traukos vieta, tačiau apie tai galime spėti tik iš kelių nuotraukų. Vienoje jų svetainės paveikslų fone pozuoja Antano Smetonos jubiliejaus vyriausiojo garbės komiteto nariai (1934), kitoje, jaukiame P. Mašioto šeimos ratelyje buto valgomajame (svetainė ir valgomasis buvo be pertvarų), kavą gurkšnoja šeimos draugas gen. Jonas Bulota su žmona (1934).

Svetainėje šeimos nuotraukai įsiamžinę P. Mašiotas su žmona Marija ir sūnumi Donatu (1933) bei P. Mašiotas su gen. J. Bulota (1935). Pas P. Mašiotą, kaip žymų knygelių vaikams rašytoją, yra lankęsi vaikai. Tai ir beveik viskas, ką žinome apie namo svečius. Neabejotinai ten lankėsi namo architektas V. Landsbergis-Žemkalnis, kurio fonde Lietuvos literatūros ir meno archyve (LLMA) yra keletas P. Mašioto ir jo šeimos nuotraukų, tačiau tų apsilankymų liudijimu gali būti nebent vienas 1935 m. P. Mašioto portretas iš šio fondo, kuriame, deja, buto interjero nesimato.

Žvilgsnis į buhalteriją

Iš pareiškimų Mokesčių inspekcijai šiek tiek galime matyti finansinę gyvenimo name K. Donelaičio g. 2B pusę. Tai leidžia konstatuoti, kad finansiniai reikalai nebuvo stiprioji P. Mašioto gyvenimo pusė.

P. Mašiotas 1935 01 23 pareiškime Mokesčių inspekcijai nurodė, kad 1934 m. buvo gavęs 12 243 litus pensijos, 4 167,34 lito honorarą, 340,20 lito prekėmis. Jis nurodė, kad savarankiško darbo išlaidos siekė 673,14 lito už rašomąją medžiagą, knygas vertimams, pašto išlaidas, bet paminėjo, kad tos išlaidos nepagrįstos išlaidų dienynu. Darbo išlaidų P. Mašiotas nefiksavo, nes tai, pasak jo, per painu, sudėtinga parodyti, kuri dalis rašalo, rašomosios medžiagos panaudota darbui, kuri kitoms reikmėms, todėl kaip darbo išlaidas tiesiog užrašė 15 proc. pajamų.

P. Mašiotas pareiškime Mokesčių inspekcijai taip pat nurodė išlaikomus šeimos narius: Marė Mašiotienė, g. 1874 05 30, žmona, Donatas Mašiotas, g. 1906 06 07, sūnus. Dėl sūnaus išlaikymo Mokesčių inspekcijai buvo kilę klausimų, bet išaiškinta, kad sūnus savarankiškai dirbo tik nuo 1935 m., iki tol studijavo ir buvo išlaikomas.

Kaip minėta, klausimai, susiję su mokesčiais, nebuvo stiprioji P. Mašioto pusė. 1935 m. grąžinta avansinių mokesčių mokėjimų permoka – 86,25 lito, o 1937 m. turėjo sumokėti 16,61 lito delspinigių už per vėlai pateiktą 1935 m. mokesčių ataskaitą (turėjo pateikti iki 1936 02 01, o tai padarė 1936 04 04).

1935 m. P. Mašioto darbo pajamos buvo 17 348 litai, o darbo pajamų mokestis – 332,15 lito (KRVA, f. 209, ap. 4, b. 820, l. 7–8, 14, 16–17, 37).

Jo mokestinėse ataskaitose minėtas sūnus Donatas tėvo namuose K. Donelaičio g. 2A 1939–1940 m. buvo registravęs savo autobusų įmonę. Jis turėjo įsigijęs du „Volvo“ 28 vietų autobusus, vieną pirktą už 26 592 litus, kitą – už 29 279 litus. Autobusai kursavo tarp Kauno ir Alytaus, buvo samdomi du vairuotojai. Įmonės pelningumas buvo nedidelis, pajamos 1939 m. buvo 74 383,28 lito, o išlaidos – 67 603,78 lito. Be to, pasak savininko, padėtį apsunkino prasidėjęs karas, daugiau kaip 100 proc. pabrangęs kuras, paskutinį metų ketvirtį buvę šalčiai ir užpustyti keliai (KRVA, f. 209, ap. 2, b. 6707, l. 1–6).

Marijos ir Prano Mašiotų mūrinio gyvenamojo namo Kaune, K. Donelaičio g. 2, projektas. Projektas ir techninė priežiūra arch. V. Landsbergis. Fasadas. 1931 07 21. / KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1075, l. 3.

Atminimo ženklai

Ant Mašiotų namo, dabar K. Donelaičio g. 4, vis dar kabo 1986 m. atidengta P. Mašioto atminimo lenta lietuvių ir rusų kalbomis, liudijanti: „Šiame name 1929–1940 m. gyveno rašytojas, pedagogas P. Mašiotas“. Informacija šiek tiek klaidinanti, nes P. Mašiotas šiame name gyveno nuo 1932 m. pabaigos, kai namas buvo pastatytas ir įrengtas, be to, atminimo lentą jau reikėtų atnaujinti, kad nebūtų teksto rusų kalba.

1929 m. architektas V. Landsbergis-Žemkalnis parengė tik technines sąlygas namo projektui, o pats dviejų aukštų mūrinio namo su rūsiu projektas patvirtintas 1931 m. LLMA prie projekto (LLMA, f. 81, ap. 1, b. 635, l. 1–3) teigiama, kad namas pastatytas 1931 m., bet jo statyba ir įrengimas šiek tiek užtruko. Prašymas leisti statyti M. ir P. Mašiotų namą Kauno miesto savivaldybės statybos skyriuje gautas 1931 07 21 (prašyme P. Mašiotas nurodė gyvenantis J. Jononio gatvėje, dabar K. Petrausko gatvė), jis pradėtas statyti 1931 m. rugsėjį. 1931 09 22 Kauno miesto statybos skyriaus telefonogramoje Kauno policijos III nuovados policijos viršininkui prašoma atsakyti, kas prižiūrės vykdomus statybos darbus, o 1931 09 25 telefonograma atšaukiama ankstesnė telefonograma, patvirtinant, kad tuos darbus vykdys inž. V. Landsbergis (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1075, l. 1–7).

Mašiotų namo įrengimo darbai užbaigti 1932 m. pabaigoje. P. Mašiotas ir mirė šiame name 1940 09 14, buvo pašarvotas Karo muziejuje ir 1940 09 16 palaidotas senosiose kapinėse, vėliau jo palaikai perlaidoti Petrašiūnų kapinėse, kur atgulė ir 1956 m. šį pasaulį palikusi P. Mašioto žmona Marija.

Deja, neišlikę šio gražiai į šlaitą įkomponuoto, modernaus V. Landsbergio-Žemkalnio projektuoto namo išorės nuotraukų iš to laiko, kai jame dar gyveno P. Mašiotas su šeima.