Advento pradžia. Keturios savaitės iki Kristaus gimimo. Bažnyčioje sėdi žmogus, atėjęs išpažinti viso gyvenimo nuodėmių. Nedrąsu, net baugu. Prie klausyklos nieko nėra. Tik dreba kojos ir virpa rankos. Kaltės slegia ir neleidžia ramiai kvėpuoti. Manydamas, kad liks neišklausytas, žmogus eina į kleboniją. Ten jau renkasi patarnautojai. Kunigas nuramina. Įduoda katekizmą, kuriame parašyta, kaip atlikti sąžinės sąskaitą. Išėjęs iš erdvaus bažnyčios kambario, tikintysis sėdasi ir mintyse atsakinėja sau į klausimus apie nuodėmes. Kunigas praeina pro altorių. Tylus beldimas į klausyklos sieną. Belsk, ir bus atidaryta! Žmogus klaupiasi ir beveik netenka amo. Krūtinė sunki, balsas virpa. Nusikaltusysis sukaupia visą valią ir nerimo kupinu balsu prašo išklausyti. Kunigas džiaugiasi, kad žmogus suprato esąs tikintysis. Duodamas išrišimas. Išsipainioja, atsiriša viso gyvenimo mazgai. Žadamas sąžinės atoslūgis įvyksta.
Antroji advento savaitė. Žmogus žengia į gimtojo miestelio bažnyčią. Joje šalta ir kartu labai šilta, nes susirinko pusė miestelio. Šventoriuje sėdi elgeta. Tikintysis sprendžia – duoti išmaldą ar ne? Ar įmanoma išpirkti kaltes pinigais? Kam skirti duodami pinigai: vargšui ar sau pačiam (kad kojos būtų lengvesnės)? Bažnyčioje vyksta katechezės pratybos. Altorius. Vaikai, nešini žvakėmis. Tobula simetrija šventyklos viduje ir žmogaus sąmonėje. Susitaikymas su Mama. Smilkalų kvapas aitrina uoslę. Svaigu, nes vaikystėje nuo tokių dūmų buvo nualpęs. Kunigas moko vaikus Mišių eigos. Žmogus sutrinka: ar tai tikrosios Mišios, ar tik pamoka, kurioje jis neturėtų būti? Prisimena vokiečių kalbos pamokas mokykloje. Per jas ir sužinojo apie adventą. Rytų Vokietijos bažnyčios fasadas ir žinia, kad adventas yra laukimas. Sąvęs, kitų žmonių ir šventės.
Likus dviem savaitėms iki Kalėdų, žmogus atsiduria didžiulėje pūgoje prie Šventojo Petro ir Povilo bazilikos, Vilniuje. Draugas žada susitikimą po valandos. Pasaulietinis rūpestis netrukdo dvasiniam. Įžengus į šventovę, norisi uždegti žvakelę. Už brolį. Su juo seniai nebendrauta, tačiau šįvakar sutarta susitikti. Kas svarbiau – brolis ar daugybė draugų? Gal visa jungiasi į brolystės supratimą? Tikintysis pakelia galvą į bažnyčios lubas. Jų fragmentai tokie pat įvairūs, kaip ir visi sutikti žmonės. Draugas parašo žinutę, kad netrukus bus prie bažnyčios. Žmogus pajunta, jog laikas eiti į šventorių. Nėra geresnės vietos susitikti su draugu ir broliu. Žingsniai nuo bažnyčios laiptų stebėtinai lengvi. Džiugus susitikimas.
Kalėdų vakaras Kauno Sobore. Susirinkta budėti ir laukti. Ilgiausia metų naktis žada bendrystę su kitais tikinčiaisiais. Suglumęs žmogus atranda tuos, kuriuos buvo pamiršęs ir apleidęs – savo miesto bendruomenę. Išbandymai, kuriuos lig tol patyrė, siejasi su kupolo užrašu: TU ESI PETRAS. Jei ne šių metų adventas, tikinčiojo gyvenimas galėjo lyg banga lūžti į uolą. Dabar žmogus pajunta, jog anksčiau rėmęsis į kitus, nuo šiol gali padėti artimajam jausti, laukti, viltis ir tikėti.
Naujausi komentarai