Aštuonioms naujoms gatvėms teritorijoje nuo Tauralaukio iki Liepų gatvės bus suteikti Mažosios Lietuvos vietovardžių pavadinimai. Klaipėdoje atsiras Karaliaučiaus, Įsruties ir Gumbinės gatvės.
Birželio pirmąją savaitę folkloro ansamblius lankantys vaikai ir jaunimas rinkosi į tradicinę, kas antrus metus vykstančią etnokultūrinę stovyklą „Vėlungis“. Šiais metais minimas Klaipėdos krašto šimtmetis padiktavo stovyklos temą − „Mažoji Lietuva – sukurta stichijų“.
Klaipėdos etnokultūros centrui šios savaitės pradžioje įteiktas sertifikatas, liudijantis apie Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicijos įtraukimą į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Norintys išsamiau susipažinti su tautinio kostiumo mada ir išskirtiniais Mažosios Lietuvos aprangos bruožais kviečiami į parodos pristatymo ekskursijas. Renginys nemokamas, būtina registracija. Planuojamos grupės gegužės 17, 18, 24, 25 d.
Apie savo knygą rašyti malonu... ir sunku. Juk skaitytojas susidarys savo nuomonę ir komentarai bei paaiškinimai tikriausiai visai nereikalingi. Bet vis dėlto...
Nuo XIII a., kai Kalavijuočių ordinas užkariavo vakarinių baltų žemes, iki 1923 m. sausio 15 d. sukilimo Klaipėdos kraštas nebuvo Lietuvos dalimi, nors sąsajų su Lietuva turėjo.
Asmeninė istorija, kilmė, ankstesnių šeimos kartų patirtys – tai šaltiniai, kuriuose įkvėpimo ieško rašytojas Rokas Flick. Dėl romanų apie Mažąją Lietuvą autoriaus auditorija turi galimybę užpildyti žinių apie šio krašto istoriją spragas.
Artėjant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, o Heraldikos komisijai vis atsisakant tvirtinti vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį – briedį, įsikišti teko ir Konkurencijos tarybai.