Į policijos pareigūnus kreipėsi įmonės atstovas, nurodęs, jog nenustatytiems asmenims pervedė 391 tūkst. eurų, nuo sukčių nukentėjo ir Klaipėdos apskrities gyventojas.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras gyventojus perspėja apie naują sukčių taikomą metodą, kuomet banko korteles ir prieigą prie sąskaitų išvilioja atvykdami pas juos į namus.
Klaipėdos miesto policijos komisariate užregistruotas 1970 m. gimusio vyro pareiškimas, kuriame nurodoma, kad ketvirtadienį vyras neteko stambios sumos.
Logistikos bendrove apsimetę sukčiai iš įmonės pavogė pilną vilkiką kavos kapsulių. Vagys, įtariama, nukopijavo kitos bendrovės duomenis, o su kuo bendrauja nesupratę užsakovai liko su 60 tūkst. eurų nuostoliu. Pareigūnai ir kibernetinio saugumo atstovai aiškina, kad schema – ne nauja, nors nusikaltėlių grobis ir netradicinis.
Dvi vilnietės nukentėjo nuo sukčių – batus internetu nusipirkti sumaniusi moteris prarado 235 eurus, tuo metu investuoti į kriptovaliutas nusprendusi kita vilnietė prarado 4 556 eurus.
Istorija apie tai, kaip pavogtas žolės pjovimo robotas pareigūnams pats padėjo surasti save net už tūkstančių kilometrų. Visa tai – išmaniųjų technologijų ir GPS signalo dėka.
Viena iš pastaruoju metu populiariausių finansinio sukčiavimo schemų – netikri darbo skelbimai. Jie aukoms gali kelti ypač didelį pavojų, nes jos, pačios to nesuprasdamos, gali tapti nusikaltėlių bendrininkėmis. Kaip atpažinti netikrus darbo skelbimus ir nepakliūti į sukčių pinkles, pasakoja Linas Sadeckas, „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas.