„Užsakėme pilną vilkiką kavos kapsulių iš savo tiekėjo Vokietijoje“, – sakė „Daisenos“ direktorius Mantas Jurkus.

Tačiau nei vilkiko, nei kavos taip ir nesulaukė.

Pasirodo, kad kroviniui pervežti nusamdyta logistikos įmonė neapsižiūrėjo, su kuo bendrauja.

„Vežėjas, persamdydamas naują logistikos partnerį, susidūrė su apgavyste. Buvo sukurtas įmonės klonas, vienas prie vieno, kuris atitinka realią įmonę, stabilią, daug metų dirbančią, patikimą“, – pasakojo M. Jurkus.

„Nepatikrinęs dokumentų, staiga atiduodi ar tai krovinį, ar tai pinigus ir panašiai. Šioje vietoje – pačių įmonių organizacinės problemos“, – teigė „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis.

Greičiausiai, sukčiai pavogę duomenis, atvažiavo į sandėlį, susikrovė kavą ir ramiausiai išvažiavo.

„Skiriamos prie tų socialinės inžinerijos atakų, kai sukčiai pabando apsimesti legaliomis įmonėmis arba kažkokiais partneriais, su kuriais ta įmonė bendravo. Kažkokiu būdu gavę informaciją, kad tas bendravimas vyksta, jie bando įsiterpti į tas komunikacijas“, – aiškino D. Povilaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ir ekspertai, ir pareigūnai aiškina, kad schema bandant pasinaudoti vogtais duomenimis ne nauja, nors vagišių grobis gal ir ne tradicinis.

„Klonuoti puslapį tikrai galima, tačiau nei elektroninio pašto adresai, nei pačios svetainės adresas nebus tokie patys. Vizualiai gali atrodyti vienas prie vieno, bet kažkas tikrai turi skirtis“, – kalbėjo D. Povilaitis.

Policija atskirai tokių atvejų nefiksuoja, tačiau sukčiai į verslą taikosi vis dažniau.

„Dėl sukčiavimo praėjusiais metais pradėta apie 920 ikiteisminių tyrimų, o šiais metais – apie 1250“, – teigė Lietuvos policijos atstovė Revita Janavičiūtė.

„Yra nemažai nukentėjusių įmonių, kada susirašinėjimo metu perimami duomenys arba įmonės finansininkų prašoma pervesti lėšas į suklastotas sąskaitas“, – pasakojo R. Janavičiūtė.

Praėjusių metų pabaigoje sukčiai įmonei Klaipėdoje elektroniniu paštu atsiuntė suklastotą sąskaitą pinigams pervesti. Nuostolis – 60 tūkst.

Visai neseniai Šiauliuose sukčiai neteisėtai panaudoję bendrovės duomenis iš degalinių prisipirko 20 tūkst. litrų degalų. Nuostolis – daugiau nei 30 tūkst.

Ir dabar nukentėjusi įmonė aiškina, kad į ją kėsintasi jau nebe pirmą kartą. Tiesa, tąkart apgaulę pastebėti pavyko.

„Prieš kelias savaites turėjome irgi labai panašų atvejį su Prancūzijos klientu, kai lygiai taip pat buvo parduodamos kavos kapsulės“, – sakė M. Jurkus.

Prieš kelias savaites turėjome irgi labai panašų atvejį su Prancūzijos klientu, kai lygiai taip pat buvo parduodamos kavos kapsulės.

Anot ekspertų, verslas turėtų būti itin budrus. Sukčiai tobulėja kartu su technologijomis, tad informaciją pasitikrinti būtina kelis kartus.

„Pabandyti susirasti telefono numerį, pasiskambinti ir pasitikslinti, ar mes tikrai su jumis bendraujame“, – siūlė D. Povilaitis.

Įmonė jau kreipėsi į teisėsaugą.

Tiesa, sukčiams pavyko nugvelbti produktą, kurio dar nėra Europos rinkoje.

„Dabar žiūrėsime, kurioje Europos rinkoje šios kavos kapsulės išlįs“, – sakė M. Jurkus.

Tad jei kavos neketina patys išgerti, esą juos sučiupti neturėtų būti sunku.