- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Projektas „Atrask save Žaliakalnyje“ subūrė daugiau nei 20 jaunų savanorių, kurie nusprendė save išbandyti naujose srityse. Jame jau dalyvavo 16–36 metų amžiaus ekonomiškai neaktyvūs ar bedarbiai, Kauno Žaliakalnyje gyvenantys asmenys. Nuo 2019 metų pavasario prasidėjęs projektas turi dvigubą naudą – mažina ne tik socialinę atskirtį, bet ir suteikia žmonėms galimybę įgyti naujų įgūdžių bei geriau pažinti sritis, kuriose gali save realizuoti.
Skirtingoms savanorystės sritims reikalingi skirtingas pasiruošimas
Projekto ir jį įgyvendinančios organizacijos „Kartu stipresni“ vadovė Inga Dulinskienė sako, kad dalyviai gali rinktis iš dviejų sričių: pagalbos namuose vyresnio amžiaus žmonėms arba darbo su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą: „Pirmiausia jie gauna teorines žinias, o paskui, bendradarbiaudami su savanorių koordinatoriumi, gali save išbandyti savanoriškoje veikloje.“
Pasakodama apie savanorių pasiruošimą, I. Dulinskienė pažymi, kad autizmas – labai įvairiapusis dalykas, tad 12 valandų trukmės mokymuose neįmanoma perduoti visko, ką reikia žinoti. Vis tik savanorius stengtasi paruošti kaip įmanoma geriau.
„Plačiai analizavome autizmo temą, analizavome, į ką svarbu atkreipti dėmesį. Pastebėjau, kad dalis savanorių truputį išsigando ir labiau linko prie pagalbos namuose vyresnio amžiaus žmonėms, kur to specifiškumo nėra tiek daug. Vyresni žmonės savanorius mielai priima, tad jie turi pasiruošti kitiems dalykams – ribų nustatymui, taip pat, kad senolių poreikiai neviršytų jų galimybių“, – tęsia ji.
Senoliams svarbiausia bendravimas
Jaunuoliai, pasirinkę savanoriškai padėti senoliams, teikia jiems įvairią pagalbą.
„Mūsų savanoriai jiems į namus atnešdavo maisto produktų. Taip pat jeigu asmuo geria medikamentus, jiems jų nupirkdavo mūsų savanoriai. Kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms, kurie ganėtinai neblogai mato, labai aktualus yra knygų skaitymas, tai į namus savanoriai iš bibliotekos pristatydavo ir knygų. Aišku, tokią paslaugą teikia ir pati biblioteka, tačiau jie turi ribotą kiekį žmonių, tad mūsų savanoriai mielai pristatydavo knygas senoliams“, – pasakoja projekto vadovė.
Pasak jos, projektas labai patiko vyresnio amžiaus žmonėms, mat šiai asmenų grupei itin svarbus bendravimas su kitais žmonėmis.
„Jiems ypač smagu, kai juos pastebi jauni žmonės, koncentruoja į juos dėmesį, išklauso. Jiems labai svarbu, kad kažkas jų klausytų, nebūtinai, kad atsakytų. Jie tikrai jaučiasi vieniši, nors tikrai ne vienas turi vaikus, tačiau jie būna užsiėmę, o senoliai jaučiasi kalti, jei „trukdo“ savo vaikams. O kai ateina žmogus iš šalies, kuris atrodo lyg tam ir yra, kad klausytų, padėtų, senas žmogus ima jaustis ne toks vienišas“, – dalijasi I. Dulinskienė.
Naudą mato ir ypatingus vaikus auginančios šeimos
Kita savanorių sritis – darbas su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais – taip pat įgyvendinama įvairiomis formomis.
„Pačiame Žaliakalnyje veikia Kauno Prano Daunio ugdymo centras, kuriame jie turi atskirą autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų grupę. Ten dirba specialieji pedagogai, kurie su jais užsiima. Keletas mūsų savanorių labai susidomėjo ir ten nuėjo savanoriauti. Jie dalyvavo grupės veikloje, kurią koordinuodavo pati auklėtoja. Kai kuriems vaikams sudėtinga ir apsirengti, tad savanoriai padėdavo apsirengti, pavalgyti, asistuodavo kūrybinių įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, padėdavo piešti, lavinti smulkiąją motoriką. Tuo tarpu auklėtoja padėjo atpažinti kiekvieno vaiko poreikį ir atitinkamai reaguoti“, – apie projekto eigą pasakoja pašnekovė.
Savanoriai dirbo ir su šeimomis, lankėsi jų namuose. I. Dulinskienė prideda, kad nors iš pradžių kai kurie tėvai į pagalbą žvelgė nedrąsiai, vėliau patys pastebėjo naudą.
„Keletas šeimų tikrai turėjo gražių atsiliepimų, pavyzdžiui, kad mama jaučiasi ne tokia vieniša. Kai kalba eina apie specialiuosius poreikius ar ypatinguosius vaikus, mamos dėl atžalos negalios dažnai yra linkusios kaltinti save. Jos užsidaro nuo aplinkinio pasaulio, stengiasi pačios tvarkytis su savo problemomis – galvoja, kad tai yra jų kaltė, kad privalo viską padaryti pačios, turi tam tikrų psichologinių barjerų, kurie pastūmėja į izoliaciją.
Pačios šeimos įvardijo, kad joms projekto patirtis padėjo į situaciją pažiūrėti kitaip, leido išlaisvėti. Mamos iš pradžių baimindavosi, o projekto eigoje matėsi pokytis – jos vis laisviau patikėdavo savanoriams savo vaiko priežiūrą, tarpusavio pasitikėjimas augo, o kai atėjo laikas išsiskirti, tai to išsiskyrimo šeimos nelabai norėjo. Savanorių pagalba jiems buvo patogi, tėvai galėjo atsipūsti, viso dėmesio nekoncentruoti į vaiką“, – džiaugiasi projekto vadovė.
Geriau pažinus save, lengviau apsispręsti dėl ateities
Su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais pasirinkusi dirbti moksleivė, projekto savanorė Lina Pušinskaitė sako, kad prie iniciatyvos prisijungė, nes norėjo suprasti, ką nori veikti gyvenime. Vis tik, pasirinkta veiklos sritis iš pradžių buvo iššūkis.
„Buvo baisu, tačiau kai buvau jaunesnė, lankiausi vaikų pensionate, tad žinojau, kaip į šiuos vaikus reikia reaguoti. Be to, kai pradedi su jais dirbti, bendrauti, pamatai, kad šie vaikai viską supranta, tavęs klauso.
Iš pradžių vaikai manęs nenorėjo klausyti visai. Tačiau juk eini ne vieną, o daug kartų, tai galiausiai jie ima klausyti. O kai su jais susidraugavome, tai vos man atėjus jie atbėgdavo apsikabinti, bendrauti“, – patirtimi dalijasi savanorė.
Šis projektas jai padėjo ne tik įgyti naujų įgūdžių, bet ir suprasti, į kokią sritį nori pasukti baigusi mokyklą: „Atradau ir supratau, kad man vis labiau patinka vaikai. Be to, kad ne tik noriu, bet ir galiu su jais dirbti, nesvarbu kokiais. Apsisprendžiau, ką studijuosiu. Aš esu sportininkė, tad nusprendžiau studijuoti Lietuvos sporto universitete ir tapti krepšinio trenere.“
Kita projekto savanorė Rugilė Karalevičiūtė taip pat dirbo su šiais vaikais.
„Aš esu vyriausia šeimoje ir man visada tekdavo pabūti tiek su jaunesne sese, tiek su pusbroliais mažais. Man visada patikdavo su jais bendrauti, tad pagalvojau: kodėl nepanaudojus šių įgūdžių geram tikslui?“ – sako ji.
R. Karalevičiūtė priduria, kad projekto patirtis jai padėjo suprasti ir geriau pažinti save – suvokti, kokių savybių jai trūksta.
„Man iškilo sunkumų prižiūrint didelę grupę vaikų. Supratau, kad man daug lengviau, kai yra vienas ar du vaikai. Todėl, jeigu norėčiau dirbti tokį darbą, man reikėtų daugiau patirties, ir žinių. Suvokiau, kad man patinka bendravimas su įvairiais žmonėmis, o dalyvavimas projekte užtvirtino mano spėjimą, kad studijuosiu komunikacijos mokslus“, – priduria mergina.
Projektas finansuotas pagal ES fondų investicijų veiksmų programą, kurios tikslas – paskatinti piliečius būti aktyvius, savo miestuose kurti iniciatyvas ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Daugiau apie galimybes inicijuoti projektus savo mieste ar bendruomenėje www.miestobendruomene.lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo pirmadienio remontui uždaromas Marvelės viadukas4
Kauno miesto savivaldybė praneša, kad valstybinius kelius tvarkanti AB „Via Lietuva“ nuo pirmadienio remontui uždaro Marvelės viaduką. ...
-
Savaitgalį Kaune kursuos daugiau autobusų: bus patogiau pasiekti kapines3
Kauno miesto savivaldybė skelbia, jog minint Motinos dieną paleidžiami papildomi autobusų maršrutai, važiuojantys miesto kapinių kryptimi, tad bus patogiau aplankyti amžinojo poilsio vietas. ...
-
Muzikos mylėtojai kviečiami burtis Kaune: laukia protmūšis, prizai ir „Eurovizijos“ finalo peržiūra1
Gegužės 11 d. Kaune, kultūros ir pramogų erdvėje „Volfas Engelman Galerija“, rinksis muzikos mylėtojai ir ištikimiausi „Eurovizijos“ dainų konkurso gerbėjai – čia vyks melomanų protmūšis ir tiesioginė &bd...
-
Pratybų „Perkūno griausmas“ metu Kaune ir Klaipėdoje įsteigtos karinių operacijų teritorijos
Gegužės 2–3 d. pratybų „Perkūno griausmas 2024“ metu aktyvuotos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos, kurios veikia Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigtose Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir teritorin...
-
Sportuojantiems miestiečiams – funkcionali Dariaus ir Girėno komplekso svetainė
Netrukus 100 metų sukaktį nuo atidarymo švęsiantis Dariaus ir Girėno stadionas bei jo sporto kompleksas nuo šiol turi skaitmeninius namus internete – www.stadionas.lt. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Stadiono pašonėje kyla dar vienas sporto objektas: manieže jau atlikta nemažai darbų13
Ąžuolynas tikrai taps sporto oaze. Jau atidarytas Dariaus ir Girėno stadionas traukia futbolo aistruolius. Visai šalia kyla lengvosios atletikos maniežas, kiek giliau į Ąžuolyną tvarkomas ir disko metimo sektorius. ...
-
Gyventi tvariau apsimoka: už nebenaudojamas pakuotes ir tekstilės gaminius – nuolaidos „Megoje“4
Kasmet pagaminama daugiau kaip 100 milijonų tekstilės gaminių. Bemaž tiek pat kiekvienais metais atsiduria sąvartynuose. Naujus rekordus muša ir į namus internetu pristatomo maisto ir kitų prekių pakuočių kiekiai Europos Sąjungoje. Socialiai ...
-
Iš viešbučio išėjusius svečius pasitiko šiukšlių krūva7
Kauniečiai užfiksavo miesto centre stūksančią atliekų krūvą ir svarstė, ar tokį Kauną norime parodyti „Radisson“ viešbutyje apsistojusiems svečiams. Pasak miestiečių, atliekos turi būti nuolat išvežamos, o ypač centri...
-
Ukrainiečius mokys apie karo veteranų traumas
VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras aktyviai rengiasi keturioliktajai tarptautinei konferencijai, kuri šiais metais bus skirta svarbiai temai – karo veteranų traumoms ir jų padariniams aptarti. Pasisemti vertingų žini...