- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) sureagavo į Kremliaus akibrokštą Baltijos valstybėms, kai pastarosios buvo apkaltintos „bandymu sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus. Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama ministerija iš piršto laužtus Maskvos kaltinimus vadina keistais, o vyksiančius rinkimus Rusijos laikinai okupuotose teritorijose – „sąmoningai vykdoma provokacija“.
„Ne Kremliui aiškinti ir pamokslauti demokratinėms valstybėms apie rinkimus“, – Eltai perduotame komentare sakė užsienio reikalų ministro atstovė Paulina Levickytė.
„Tikrai keista, kad praėjus beveik 10 m. nuo Rusijos Federacijos įvykdytos Krymo okupacijos ir neteisėtos aneksijos bei 2 m. nuo stambaus masto invazijos į Ukrainą datos, Rusijai vis dar neaiški Lietuvos pozicija. Tikrai nepraleisiu progos ją pakartoti: laikomės nuostatos, kad Rusijos sprendimas organizuoti taip vadinamus rinkimus datomis, beveik sutampančiomis su Krymo aneksijos datomis, ir organizuoti juos laikinai okupuotose ar neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose, yra neteisėta ir sąmoningai vykdoma Rusijos Federacijos provokacija“, – teigiama komentare.
Ministro atstovės teigimu, Lietuva nepripažįsta ir nepripažins neteisėtų Rusijos prezidento rinkimų surengimo ar jų rezultatų Kremliaus režimo laikinai okupuotose bei neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose.
„Rusijos politinė vadovybė ir kiti dalyvavę organizuojant šiuos rinkimus sulauks šių neteisėtų veiksmų pasekmių. Šis neteisėtas žingsnis – tai dar vienas desperatiškas Kremliaus bandymas įteisinti laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų kontrolę, suteikti tam neegzistuojančio legitimumo iliuziją, toliau grubiai pažeidžiant tarptautinę teisę ir Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą, bei papildantis ilgą Rusijos įvykdytų nusikaltimų Ukrainoje sąrašą“, – teigia P. Levickytė.
Ne Kremliui aiškinti ir pamokslauti demokratinėms valstybėms apie rinkimus.
„Lietuva tvirtai įsipareigojusi remti Ukrainą ir jos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį integralumą tarptautiniu lygiu pripažintų sienų ribose. Krymas, Chersonas, Zaporižė, Donetskas ir Luhanskas yra Ukraina“, – pažymi ji.
Savo ruožtu reaguojant į Maskvos reikalavimus užtikrinti Rusijos ambasadų ir rinkėjų saugumą savo teritorijose, atstovė pažymi, kad Lietuva laikosi ir laikysis tarptautinės teisės ir savo tarptautinių įsipareigojimų.
„Tačiau atsakomybė už galimos provokacijos padarinius atitenka Rusijos Federacijai“, – apibendrino ministerija.
G. Landsbergis sureagavo į Rusijos grasinimus: tai priminimas, kad turime sustiprinti saugumą
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sakė, kad šią savaitę išsakyti Maskvos grasinimai Baltijos valstybėms yra dar vienas ženklas, kad Lietuva privalo stiprinti savo saugumą.
„Turime nepamiršti, kad kiekvienas rusiškas pasakymas, kuris atskrieja mūsų atžvilgiu, jis yra mums priminimas, kad mes turime sustiprinti savo saugumą“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis.
Negalime užsiliūliuoti.
„Turime būti atidūs ir stebėti rimtai tokius pareiškimus. Negalime užsiliūliuoti. Rusija yra agresyvi valstybė, kuri vykdo aktyvius karinius veiksmus jau ne vienus metus prieš mūsų partnerę Ukrainą. Jos siekiai spaudimo – mažų mažiausiai diplomatinio, o gal ir kitokio, mano vertinimu, eina toliau nei Ukraina. Tą patvirtina daugelis mūsų regiono valstybių“, – teigė ministras, komentuodamas Kremliaus kaltinimus, esą Baltijos valstybės bando „sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.
„Turime būti atidūs. Neturime jokių ketinimų nusileisti neteisėtiems ar nesuvokiamiems politiniams reikalavimams. To niekada nebus. Vykdysime tik tai, kas numatyta mūsų tarptautinėmis sutartimis“, – teigė G. Landsbergis.
Savo ruožtu reaguodamas į Maskvos reikalavimus užtikrinti Rusijos ambasadų ir rinkėjų saugumą, G. Landsbergis akcentavo, kad Lietuva ir taip laikosi visų tarptautinių įsipareigojimų. Todėl, pažymėjo politikas, ministerija kol kas nemato pagrindo reaguoti į dar vieną Rusijos provokaciją.
ELTA primena, kad Rusija pirmadienį iškvietė trijų Baltijos valstybių diplomatinius atstovus, apkaltinusi jas bandymu „sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.
Maskva kaltina Estiją, Latviją ir Lietuvą, kad jos ignoruoja Rusijos prašymus užtikrinti balsavimo apylinkių apsaugą jos ambasadose savo teritorijose.
Visose trijose šalyse gyvena gana gausios rusų mažumos, tačiau jų santykiai su Maskva ilgą laiką buvę įtempti dar pablogėjo dėl karo Ukrainoje.
„Baltijos šalių laikinieji reikalų patikėtiniai Maskvoje buvo iškviesti į Rusijos užsienio reikalų ministeriją dėl to, kad nesulaukė tinkamos reakcijos... į pakartotinius Rusijos raginimus užtikrinti saugumą per kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Maskva pareikalavo, kad visos trys šalys „imtųsi visų būtinų priemonių“ užtikrinti ambasadų ir rinkėjų saugumą savo teritorijose, kad būtų išvengta „rimtų šiose šalyse gyvenančių Rusijos piliečių demonstracijų“.
„Jei sabotažas tęsis, imsimės ryžtingų veiksmų“, – perspėjo ministerija.
Manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesunkiai pasieks pergalę rinkimuose, nes, šalyje daugelį metų slopinus kitaip manančiųjų balsus, nebėra bent kiek stipresnės opozicijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo vadovė: E. Vaitkaus rezultato siejimas tik su tautinėmis mažumomis nėra sąžiningas3
Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nesąžininga kandidato mediko Eduardo Vaitkaus rezultatą per prezidento rinkimus sieti tik su tautinėmis mažumomis. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: 4 proc. BVP gynybai siekis galėtų būti strateginiuose dokumentuose1
Tikslas pasiekti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimą galėtų atsidurti viename iš šalies strateginių dokumentų, sako Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
NSGK diskutuos dėl E. Vaitkaus pasisakymų: svarstys, ar Seimo komitetui nereikia inicijuoti tyrimo17
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį diskutuos, ar nereikėtų detaliau įvertinti prezidento rinkimuose laimę bandžiusio ir prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus pasisakymų. ...
-
Vyriausybė svarstys D. Mickevičienės kandidatūrą į Bangladešo ambasadores
Vyriausybė trečiadienį svarstys Dianos Mickevičienės kandidatūrą į Lietuvos ambasadorius Bangladeše. ...
-
Seimo etikos sargai teiks išvadą dėl klausimų sukėlusios J. Džiugelio buto nuomos2
Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija teiks išvadą dėl klausimų viešoje erdvėje sukėlusios parlamentaro Justo Džiugelio buto nuomos. ...
-
Vyriausybė spręs dėl griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų1
Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar pritarti siūlymams sugriežtinti valstybės tarnautojų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, taikyti juos ir biudžetinių įstaigų darbuotojams. ...
-
Vyriausybė svarstys opozicijos pataisas dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Į Sakartvelą atvykęs G. Landsbergis: šalies valdantieji nusprendė nusisukti nuo Vakarų6
Į Sakartvelą su kolegomis atvykęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šalies valdantieji nusprendė nusisukti nuo europinės krypties, tad svarbu parodyti paramą Vakarus palaikančiai visuomenei ir šalies prezidentei...
-
I. Šimonytė prezidento planus atnaujinti Vyriausybės sudėtį vadina neetiškais28
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos ir jo patarėjų išsakyti pareikšimai dėl ketinimų po prezidento rinkimų atnaujinti Vyriausybės sudėtį yra neetiški. ...
-
I. Šimonytė referendumo kartelės mažinimą vertina atsargiai, tai vadina „delikačiu dalyku“3
Premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertina svarstymus mažinti referendumo kartelę, vaidina tai „delikačiu dalyku“. ...