„Krovinys į uostą nebus įleistas“, – per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Apie 20 tūkst. tonų amonio salietros iš Rusijos Kandalakšos miesto gabenantis laivas prašo leidimo įplaukti į Klaipėdos uostą, iškrauti krovinį bei atlikti remontą. Klaipėdos uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukėnė ketvirtadienį BNS teigė, jog sprendimo, ar įsileisti laivą, dar nėra.

Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno teigimu, panašių situacijų, kai Rusijos laivai prašosi būti įleisti į Europos uostus remontui, pasitaiko dažnai.

„Mintis yra labai teisinga, tokių situacijų yra daug ir ne tik pas mus. Ne kartą Danijoje teko lankytis, jie irgi mato labai labai silpnų, parūdijusių ir pasenusių Rusijos laivų maršrutus, kai jie kerta tam tikrus Danijos sąsiaurius“, – Seime sakė ministras.

„Čia yra ta tikra iššūkis, yra tam tikros tarptautinės teisės taisyklės, kurias, matyt, irgi pagal situaciją reikia vertinti“, – pridūrė jis.

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė stebėjosi, kad Klaipėdos uostas ėmėsi svarstyti laivo, gabenančio pavojingą priešiškos šalies krovinį, prašymą.

„Ar išvis įmanoma tokius prašymus svarstyti. Negi negalime kategoriškai pasakyti ne?“ – L. Kasčiūno per Vyriausybės valandą klausė L. Girskienė.

Norvegijos leidinys „The Barents Observer“ praėjusį trečiadienį rašė, kad sprogų ir potencialiai pavojingą krovinį plukdantis laivas „Ruby“ buvo atplaukęs į Norvegijos Trumsio uostą, tačiau policija nurodė jam išplaukti dėl per didelio sprogimo pavojaus.

Laivų stebėjimo portalo „Marine Traffic“ duomenimis, laivas šiuo metu yra Norvegijos jūroje, netoli Andeneso miestelio šalies šiaurėje.

Ministras: nėra duomenų, kad rusišką salietrą gabenantis laivas yra provokacija

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad nėra duomenų, kad leidimo į Klaipėdos uostą įplaukti prašantis rusišką salietrą gabenantis laivas yra provokacija.

„Duomenų, kurie leistų patvirtinti, kad tai yra sąmoningas piktybinis veiksmas, nukreiptas prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, pateikta nebuvo “, – spaudos konferencijos metu ketvirtadienį kalbėjo G. Landsbergis.

„Tačiau, kai susiduriame su Rusija ar kitais nedraugiškais mums tarptautiniais veikėjais, visuomet turime galvoje ir tokią galimybę. Kitaip tariant, turime būti geriau pasiruošę, labiau pasiruošę, atsargesni, nei dirbdami su kita valstybe“, – dėstė Lietuvos diplomatijos vadovas.