„Atrastas uostas, kuris sutinka krovinį priimti ir iškrauti“, – ketvirtadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė Algis Latakas.

„Bus sprendžiama toliau, ar šitas laivas gali įplaukti į Klaipėdą remontuotis“, – pabrėžė jis.

Uosto direkcijos vadovas tikino, jog nėra jokių priežasčių jau iškrauto laivo neįsileisti remontui, kadangi jis nėra susijęs su Rusija – su Maltos vėliava plaukiojantis laivas priklauso Jungtinių Arabų Emyratų įmonei.

„Kaip uosto direkcija tikrai nematome jokių priežasčių, kad iškrautas tuščias laivas, plaukiojantis su vėliava, kuri yra mums priimta, ir priklauso savininkams, kurie mums priimtini, kad negalėtų užeiti į Klaipėdą ir būti suremontuotas“, – sakė A. Latakas.

„Laivas nėra su rusų vėliava. Jei jis būtų su rusų vėliava, niekas nesvarstytų, kad jis galėtų įplaukti į Klaipėdą. Krovinys yra atskira istorija“, – teigė jis.

Pasak A. Latako, laivas „Ruby“ Klaipėdoje ne kartą buvęs anksčiau.

Tuo metu susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, kad priimti laivą su salietros kroviniu būtų per daug rizikinga, tačiau įsileisti jį tuščią remontui yra normali Klaipėdos uosto praktika.

„Kiekvienas įplaukiantis laivas yra vertinamas: koks krovinys, kieno vėliava, (...) rizikos vertinamos ir šiuo atveju krovinio rizika per didelė. Bet priimti tuščią laivą remontui yra visiškai normalu. Tokių laivų atplaukia labai daug“, – žurnalistams ketvirtadienį įteigė M. Skuodis.

Konkretaus krovinį priimsiančio uosto A. Latakas neįvardijo, tačiau patikino, jog jis yra netoli vietos, kur jis sustojo (Norvegijos šiaurėje). 

Laivų stebėjimo portalo „Marine Traffic“ duomenimis, laivas šiuo metu yra Norvegijos jūroje, netoli Andeneso miestelio šalies šiaurėje.

Apie 20 tūkst. tonų amonio salietros iš Rusijos Kandalakšos miesto gabenantis laivas anksčiau rugsėjį prašė leidimo įplaukti į Klaipėdos uostą, iškrauti krovinį bei atlikti remontą.

A. Latakas trečiadienį žiniasklaidai salė, jog Klaipėdos uostas svarstė laivo prašymą įleisti jį į uostą.

„Per šitą laikotarpį tikrai vertinome visą situaciją, kokia ji gali būti: koks tai krovinys, kokio pavojingumo, kokios šalies krovinys. Buvo ieškoma sprendimų, kaip šitą laivą iškrauti ir kad į Klaipėdą šito krovinio nebūtų atvežama“, – kalbėjo A. Latakas.

Pasak jo, laivas buvo pažeistas po to, kai išplaukė iš Baltosios jūros, tuomet sustojo Norvegijoje, kur buvo apžiūrėtas. Po apžiūros buvo paskelbtas laivo remonto konkursas, kurį, anot A. Latako, laimėjo laivų remonto įmonė Klaipėdoje.

Norvegijos leidinys „The Barents Observer“ praėjusį trečiadienį rašė, kad sprogų ir potencialiai pavojingą krovinį plukdantis laivas „Ruby“ buvo atplaukęs į Norvegijos Trumsio uostą, tačiau policija nurodė jam išplaukti dėl per didelio sprogimo pavojaus.

Laivą „Ruby“ be rusiškos salietros turėtų remontuoti Vakarų laivų gamykla

Į Klaipėdą kol kas neįleistas rusišką amonio salietrą gabenantis audros apgadintas laivas „Ruby“ turėtų būti iškrautas viename Norvegijos uostų, o vėliau – jei būtų įleistas – būtų remontuojamas tarptautinį konkursą laimėjusioje Vakarų laivų gamykloje Klaipėdoje.

Ar įmonė imsis didelės vertės laivo remonto, paaiškės jį iškrovus kitame uoste, BNS patvirtino bendrovės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

„Dalyvavome šitame laivo savininko arba draudimo kompanijos paskelbtame tenderyje (konkurse – BNS). Mes lyg ir buvome pripažinti nugalėtojais, bet su sąlyga, kad laivas bus įleistas į uostą. Tačiau kadangi jis leidimo į uostą negavo, dabar kas bus laimėtojas, parodys ateitis“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Šileika.

A. Šileikos teigimu, ar Vakarų laivų gamykla remontuos laivą, bus aišku tik jį iškrovus.

„Pirmoje eilėje jis turi būti iškrautas, tik tada žiūrėsime, kokios mūsų galimybės – ar turėsime laisvus dokų pajėgumus jį priimti remontui ir panašiai. Klausimas turi dar daug nežinomųjų“, – BNS teigė jis.

Pasak A. Šileikos, laivo remonto apimtys būtų didelės, nuo jų priklausys ir paslaugų vertė.

„Remonto apimtis didelė, bet konkrečiai dar nežinome, nes tą apimtį galima matyti pastačius laivą į doką bei atlikus defektaciją“, – sakė A. Šileika.

„Tikriausiai taip“, – pridūrė jis, paklaustas, ar darbų vertė galėtų siekti bent kelis milijonus eurų.

Pasak A. Šileikos, laivo remonto konkursu domėjosi daug įmonių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.