Politologai sako, kad įprastai Rytų Europoje partinė priklausomybė keičiama siekiant gero rezultato rinkimuose.

Tačiau partijas keičiantys politikai deklaruoja vertybinį artumą su dabartinėmis politinėmis jėgomis, gerus santykius su sąrašų vedliais. Anot jų, tai ir lemia sprendimus grįžti į politiką po pertraukos arba tęsti darbus Seime su naujomis politinėmis jėgomis.

Naujienų portalo „15min“ surinktais duomenimis, iš 270 politikų, esančių parlamentinių partijų ir tų, kurioms apklausos pranašauja penkių procentų barjero įveikimą, sąrašų pirmuose trisdešimtukuose, politines jėgas, lyginant su ankstesniais rinkimais 2020 metais, pakeitė 70 kandidatų.

„Nemažai šiaip, iš tikrųjų“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis.

Daugiausia politikų, atėjusių iš kitų partijų, turi pirmąkart Seimo rinkimuose dalyvaujančios Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“.

Tarp sąrašų, kurie rinkimuose dalyvavo ir 2020 metais, pirmajame trisdešimtuke 12 politinių perbėgėlių turi Regionų partija, devynis, anksčiau kandidatavusius ar per pastarąją kadenciją priklausiusius ne Darbo partijai, Žemaičių partijai arba Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai – „Taikos koalicija“.

„Yra terminas tokioms partijoms atskirti, angliškai tai vadinama ne nauja partija, o recycled party, perdirbta partija“, – teigė M. Jastramskis.

Naujienų agentūra BNS tęsia publikacijų ciklą, parengtą artėjant Seimo rinkimams. Jame įvairiais pjūviais apžvelgiamos su būsimuoju balsavimu susijusios tendencijos, populiariausių partijų pažadai ir pristatytos pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujančios politinės jėgos.

Dar turi jėgų

Nuo 1992 iki 2020 metų Seime dirbusi „demokratų“ kandidatė Irena Šiaulienė paskutinįkart į parlamentą pateko su Lietuvos socialdemokratų partija, po šios skilimo 2018-aisiais prisijungė prie Lietuvos regionų partijos, kuri tuomet vadinosi Lietuvos socialdemokratų darbo partija.

Dabar ji Seimo narės mandato siekia su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

„(Artimos – BNS) ir vertybės, ir žmonės, todėl, kad su dalimi dabartinių demokratų“ kurie yra Seime, dirbome užpraėjusioje kadencijoje. Buvome kartu koalicijoje, buvo bendri darbai, suvokimas, žmonių pažinimas, tai ir nulėmė“, – tokį apsisprendimą aiškino politikė.

Ji tvirtino neišsižadanti praeities socialdemokratų partijoje: „Joje aš dalyvavau sąmoningai ir sąžiningai“.

Didelių politinių tikslų kandidatė sakė sau nekelianti, tačiau tvirtino dar turinti jėgų.

Kaip poetas sakė, kol dar matau, kol dar girdžiu. Bandau dar dalyvauti šitoje demokratijos šventėje.

„Kaip poetas sakė, kol dar matau, kol dar girdžiu. Bandau dar dalyvauti šitoje demokratijos šventėje“, – kalba politikė.

Sovietmečiu taip pat priklausė Tarybų Sąjungos ir Lietuvos komunistų partijoms.

Šnekant apie praeities neatsižadėjimą, I. Šiaulienės anketoje įrašytas priklausymas Tarybų Sąjungos, Lietuvos komunistų partijoms nuo 1982-ųjų iki 1990-ųjų, nors šią informaciją rinkėjams pateikti neprivaloma.

Nauji rinkimai  – nauja politinė jėga

Teisininkė Laura Radzevičiūtė, keliolika metų iki 2020-ųjų Seime dirbusi parlamentarų patarėja, taip pat ėjusi įvairias pareigas privačiame ir viešajame sektoriuose, į parlamentą siekia patekti su Lietuvos regionų partijos sąrašu.

„Tokie lyderiai kaip Živilė Pinskuvienė ir Jonas Pinskus įkvepia mane savo rūpesčiu žmonėmis ir realiais darbais, o ne tik pažadais“, – teigia L. Radzevičiūtė.

Politikė iš Alytaus 2020 metų Seimo rinkimuose dalyvavo su Darbo partija, o 2016 metais – su Antikorupcine N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija.

Politinį kelią 2004-aisiais ji pradėjo su Liberalų sąjūdžiu. Būdama jauna sako tikėjusi jų pažadu kurti modernią ir laisvą visuomenę.

„Deja, liberalų politika pradėjo vis labiau nukrypti nuo šių vertybių, todėl nusprendžiau ieškoti politinės jėgos, kuri stipriai remtų tradicines šeimos vertybes ir socialinį teisingumą bei būtų artima mano įsitikinimams“, – kalbėjo teisininkė.

Asmeniniais politiniais tikslais ji įvardija socialinės apsaugos ir regionų plėtros klausimų sprendimą, viešojo intereso gynimą.

Ji sako esanti „100 procentų tikra“, kad Lietuvos regionų partija peržengs penkių procentų rinkėjų palaikymo barjerą ir dalyvaus valdančiosios daugumos formavime.

Vienmandatėje Petrašiūnų-Gričiupio apygardoje L. Radzevičiūtė tiki pateksianti į antrą rinkimų turą, nors grumsis su patyrusiais politikais.

Pas socdemus „nebėra moralinio stuburo“

Su Lietuvos regionų partija rinkimuose dalyvauja ir šios frakcijos dabartiniame Seime narys Zenonas Streikus, anksčiau parlamente dirbęs „valstiečių“, socialdemokratų gretose, o iki 2024-ųjų priklausęs Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“.

„Tiesiog pasirinkau, kadangi kvietė, ir tokia nauja šviežia partija atitinka ir dera su mano vertybėmis“, – sako politikas.

Seimo narys tvirtino, kad jam artimos pamatinės šeimos, kalbos, kultūros ir žemės vertybės.

„Aš nekeičiau šitų vertybių, o pačios partijos, man net keista, net ir didžiosios, milžiniški pokyčiai vertybių požiūriu. Net ir konservatyvios partijos tapo nepaprastai liberalios, kas man irgi nėra labai artima“, – kalbėjo Z. Streikus.

Partijų vertybiniu lakmusu parlamentaras laiko balsavimą už teisės aktus, į tai rekomenduoja atsižvelgti ir rinkėjui.

Parlamentaras tvirtino, kad nuo demokratų jį atskyrė balsavimai „dėl tokių jautrių temų kaip partnerystė, emigrantai, energetikos privatizavimo klausimai“ Jis taip pat sakė niekada nenorintis grįžti ir pas socialdemokratus, nepaisant to, kad jie yra artėjančių rinkimų favoritai.

Man buvo priimtina, kad daug dėmesio skyrė, kad žmonės nebūtų rūšiuojami, bendrystės jausmas.

„Man buvo priimtina, kad daug dėmesio skyrė, kad žmonės nebūtų rūšiuojami, bendrystės jausmas. (...) Bet ten visiškai nebėra moralinio stuburo. Krikščionys demokratai turėdavo stiprų moralinį stuburą, dabar ir jis nulinkęs yra truputį. Tai mūsų partija, galiu pagirti ir „valstiečius“, išlaiko moralinį stuburą“, – sakė Z. Streikus.

Atvedė partijos naujumas ir senos pažintys

Nuo 2000-ųjų su vienos kadencijos pertrauka Seime dirbantis Artūras Skardžius porą metų priklausė Darbo partijai, prieš tai – nuo socdemų atskilusiai Regionų partijai, socialdemokratams, Naujajai sąjungai.

Remigijų Žemaitaitį, su kurio vedama „Nemuno aušra“ siekia perrinkimo, A. Skardžius sakė pažįstantis labai seniai: „Kai pradėjau dalyvauti politikoje, jis buvo prie jaunųjų socialliberalų.“

„Buvo tokia naujosios politikos jėga. (...) Nesiruošiau eiti į politiką, bet tada labai žiaurios sąlygos buvo verslui dėl konservatorių 1996-2000 metais vykdytos politikos, žiaurios sankcijos ir visa kita. Todėl nusprendžiau eiti į politiką, nuo to laiko pažįstu tiek R. Žemaitaitį, tiek anapilin išėjusį tėvelį“, – teigė Seimo narys.

A. Skardžius tvirtino nebeketinęs tęsti politiko karjeros po šios kadencijos, bet pamatęs galimybę – naują politinę jėgą, kurios žmones pažįsta seniai.

„Tai žmonės, kurie aktyviai dalyvavo naujosios politikos veikloje. Manau, per tą laiką ir pats Remigijus įgavo daug politinės patirties, su juo teko dirbti Ekonomikos komitete. (...) Tai atviras žmogus, nebijantis pasakyti savo nuomonę, nes pas mus yra didžiausia problema, kad bandoma pataikauti, suvynioti į vatą daug ką vien dėl asmeninių, grupinių interesų, o tai Lietuvai nėra gerai“, – kalbėjo parlamentaras.

Pasak jo, Lietuvai reikia drąsių, ryžtingų politikų. A. Skardžiaus manymu, šiais bruožais „Nemuno aušros“ atstovai iš esmės skiriasi nuo vadinamųjų tradicinių partijų, kurių vadovai „dažnai slepiasi už partijų pirmininkių sijonų“.

„Jeigu pavyks sėkmingai rinkimai ir lems rinkėjų balsai, kad formuosime valdančiąją daugumą, manau, su šia partija pavyks įgyvendinti daug mano kaip politiko siekių, kurių nepavyko įgyvendinti su socialdemokratais“, – sakė politikas.

Sugrįžti įkalbėjo buvęs kariuomenės vadas V. Tutkus

Tuo metu buvęs Seimo vicepirmininkas Mindaugas Bastys į parlamentą vėl bando patekti su Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, priklausančia rinkiminei „Taikos koalicijai“.

Šis politikas 2017 metais buvo pripažintas sulaužęs priesaiką, tačiau atsistatydino iš parlamento, kad išvengtų apkaltos dėl įtartinų ryšių.

Jis yra buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos nariu.

„Aš jau ne vienerius metus esu aktyvioje politikoje, nuo 2000-ųjų, tiesa, 2018-aisiais iš politikos pasitraukiau. Šiandien matydamas, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, negaliu taikstytis su formuojama neapykanta, patyčiomis, karo kurstymu ir daug negerų dalykų, kurie mane kaip žmogų, kaip pilietį neramina“, – kalbėjo M. Bastys.

Iškilus šiems klausimams, jis sako ėmęs domėtis, kurie politikai apie tai pasisako daugiau.

„Pirmiausia mane sudomino Valdas Tutkus, generolas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas atkūrus nepriklausomybę. Jis mane prikalbino, kad sugrįžčiau į tiesiogiai aktyvią politiką“, – sakė kandidatas.

Jo nuomone, didžioji dauguma Lietuvos žmonių pasisako už tai, kad „būtų taika, mažiau kurstoma neapykantos“.

Politologas: siekia postų

M. Jastramskio teigimu, politikus keisti partijas motyvuoja trys pagrindiniai elementai.

Vienas iš jų – perrinkimo siekis, kitas – nepasitenkinimas dėl postų, trečias – ideologinės priežastys, kai politikas būna partijoje, kuri nėra suderinama su jo pažiūromis.

„Tyrimai rodo, kad Vakarų Europoje dažniausiai, jeigu parlamentarai keičia partijas, tai pereina į partiją, kuri yra artimesnė jų pažiūroms. Bet jei kalbame apie Vidurio ir Rytų Europos demokratijas, ten dažniausiai motyvacijos labiau būna susijusios su rinkimais ir su postais“, – sakė politologas.

„Pavyzdžiui, partijas pakeičia žmonės, kurie prieš tai buvusioje partijoje turėjo mažiau įtakos arba jautė, kad jų nepaims į svarbesnę sąrašo vietą. Čia yra tokios motyvacijos, išskaičiavimai tiesiog“, – pridūrė jis.

Tyrimai rodo, kad Vakarų Europoje dažniausiai, jeigu parlamentarai keičia partijas, tai pereina į partiją, kuri yra artimesnė jų pažiūroms.

Pasak eksperto, mandatų medžioklei kalbant konkrečiai apie Lietuvą įtakos turi „labai kaitus“ rinkiminis kontekstas, kai vidutiniškai apie pusė Seimo narių yra neperrenkama.

„Žmonės, tikriausiai, dar galvoja, su kuo turi didesnius šansus“, – kalba politologas.

Iš vienos pusės, M. Jastramskio teigimu, galima sakyti, kad politiniai perbėgėliai neturi vertybinio stuburo. Iš kitos pusės, daugelio partijų kampanijos yra paremtos panašiais pažadais.

„Pavyzdžiui, visi debatuose puola Laisvės partiją per tą patį, LGBT ir šeima. (...) Kai daug partijų yra vienodų, koks tau skirtumas, su kuria kandidatuoti. Eini į tą, kuri pakvietė, arba su kuria tau atrodo, kad yra daugiau šansų. Bet šiaip politiniai perbėgimai nėra sėkmės garantas, netgi, sakyčiau, prastesni šansai būti išrinktam“, – sako VU TSPMI docentas.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.