„Pirmiausiai, turbūt, nėra labai netikėta, matėme apklausų rezultatus, kurie kalbėjo apie labai artimą kovą. Tikiuosi, kad visos valstybės, kurioms aktualu, ruošiasi tam. Mes, savo ruožtu, esame nemažai jau nuveikę ta kryptimi, turime tikrai neprastus ryšius užmezgę su respublikonų komanda. Aš pats esu turėjęs susitikimus su praktiškai visais žmonėmis, kurie dirba prie gynybos ar užsienio politikos komandų“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Šiaip pokyčiai potencialūs yra dideli. Ir jeigu jau atsitraukiame šiek tiek iš Lietuvos darbotvarkės į tą tokią platesnę europinę darbotvarkę, aš nesu iki galo įsitikinęs, kad Europa yra pasiruošusi“, – teigė jis.

G. Landsbergis patikino, kad Lietuvos diplomatai, jo žodžiais, „užmetė platų tinklą“ ir palaiko ryšius su įvairiais Respublikonų partijos atstovais.

„Sakykime, tikrai tie tiltai jau yra pastatyti ir manau, kad tiesiog turėsime gerą ryšį“, – sakė jis.

Sakykime, tikrai tie tiltai jau yra pastatyti ir manau, kad tiesiog turėsime gerą ryšį.

Visgi, šalies diplomatijos vadovas pastebėjo, kad, tikėtina, jog kaip ir anksčiau Lietuva iš Vašingtono sulauks tų pačių klausimų, susijusių su užsienio politika.

„Klausimai, kurių esame daugiausiai sulaukę, būdavo susiję su mūsų Kinijos politika, su mūsų Irano politika, su pagalba Ukrainai ir svarbiausiais dalykais kaip mūsų gynyba, sienos pastatymas“, – dėstė G. Landsbergis.

„Turime ką papasakoti ir dabar reikia tiesiog dirbti“, – pridūrė politikas.

Klausiamas, ar antrojo D. Trumpo kadencija Baltuosiuose rūmuose gali iš esmės skirtis nuo respublikono valdymo 2016-2020 metais, G. Landsbergis nesiėmė spėlioti.

„Sunku prognozuoti. Vėlgi, kalbėjausi su nemažai žmonių, kurie yra tradicinės respublikoniškos nuostatos, kurie daugiau kalba apie Amerikos galios stiprinimą ir būtent galia yra kaip esminis faktorius, priverčiantis JAV oponentus derėtis, daryti nuolaidas ar kitaip nusileisti. Tačiau yra grupė žmonių, kurie daugiau yra pasisakantys už Amerikos izoliaciją, kurie mato, kad Amerika pirmiausiai turi spręsti savo problemas. Ir taip gali būti“, – svarstė užsienio reikalų ministras.

Tačiau jis pažymėjo – klausimas dėl to, kaip gali keistis JAV pozicija Ukrainos atžvilgiu, išlieka neatsakytas.

„Mes turime skubėti, labai greitai papasakoti, kodėl tai yra svarbu. Kad Europa nėra buvusi pavojingesnėje situacijoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Ir mes saugumą Europos išsaugojame dėl transatlantinės partnerystės. Ir jai trupant – tuo pavojingiau yra mums ir Ukrainai“, – apibendrino G. Landsbergis.

L. Linkevičius apie pasibaigusius JAV prezidento rinkimus: tai galimybė dar kartą pažvelgti į save

JAV prezidento rinkimus laimėjus D. Trumpui Lietuva turi poreikį bei galimybę dar kartą įsivertinti, ar pakankamai skiria dėmesio saugumo klausimams, sako buvęs užsienio reikalų ministras bei dabartinis šalies ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.

„Galimybė yra dar kartą pažvelgti į save, ar mes pakankamai tobuli, ar pakankamai skiriame dėmesio patys sau – savo pajėgumams: ir ekonominiams, ir kariniams bei šio potencialo išnaudojimui sprendžiant krizes kontinente“, – Eltai teigė L. Linkevičius, pridurdamas, kad kartu Lietuvos laukia ir tam tikri iššūkiai.

„Iššūkių bus. Buvo visokios retorikos, buvo visokių pareiškimų. Bet mes turime vieni kitiems priminti įsipareigojimus. Kalbant su JAV – pirmiausiai NATO kontekstas“, – sakė diplomatas.

Buvusio ministro teigimu, tam tikra prasme Lietuvai vėl reikės prisitaikyti prie naujojo Baltųjų rūmų šeimininko požiūrio.

„Prezidentas D. Trumpas ne kartą parodė, kad yra verslo požiūrio žmogus, jis mėgsta sandorius, jis mėgsta sprendimus. Tad šioje vietoje žiūrėkime, ką galime daryti kartu. Ne viskas bus paprasta“, – sakė L. Linkevičius.

Savo ruožtu, komentuodamas Lietuvos santykius su Kinija, diplomatas akcentavo tęstinumo ir atidumo būtinybę. Būtent Kinijos tema, teigia ekspertai, gali būti vienas svarbiausių JAV užsienio politikos klausimų pasibaigus prezidento rinkimams. 

„Reikia būti labai atidiems ir atsargiems klausimais, kurie mūsų strateginių sąjungininkų darbotvarkėje yra svarbūs. Nuo jų priklausys ir kiti veiksniai“, – sakė diplomatas.

„Nemanau, kad (Lietuvoje – ELTA) bus daromi staigūs posūkiai, gali būti kažkokių niuansų. Bet tikiuosi, kad bendra tendencija turėtų išlikti“, – apibendrino L. Linkevičius.

ELTA primena, kad buvęs JAV prezidentas, respublikonas D. Trumpas užsitikrino pergalę šalies vadovo rinkimuose ir grįš vadovauti Baltiesiems rūmams, skelbia amerikiečių žiniasklaida.

Naujienų agentūros AP prognozės rodo, kad respublikonų kandidatui tenka 277 rinkikų balsai, o jo konkurentei, demokratei Kamalai Harris – 224. Norint laimėti rinkimus, reikia iš viso surinkti 270 rinkikų balsų.