Sulig lapkričio pradžia automagistralėse keičiasi ir leistinas greitis. Šiltuoju sezonu lėkę 130 km/val., dabar vairuotojai akceleratorių gali spausti tik iki 110 km/val.
Vieni vairuotojai sutiktų važiuoti didesniu greičiu, kitiems atrodo, kad greičio ribojimai įvesti ne be reikalo.
„Todėl, kad saugiau važiuoti. Saugiau. Ką tu žinai, lapai ir taip toliau ant kelio“, – kalbėjo vyras.
„Gal iki sniego ir galima būtų važiuoti“, – svarstė pašnekovas.
„Nieko prieš, tik už. Iki pirmo sniego, jeigu gera guma, kodėl ne“, – antrino jam kitas vyras.
LNK stop kadras.
„Nemanau, kad reikėtų padidinti greitį. Vis tiek šaltas sezonas, greitai jau sniegas iškris, norėtųsi, kad greitis būtų sumažintas ir važiuoti tuo greičiu, koks jis ir yra nurodytas būtent tuo sezonu“, – prieštaravo moteris.
„Visi įpratę, daug pakeitimų nieko gero neatneša. Vairuotojai ir taip tarp naujų taisyklių po to nesiorientuoja“, – įsitikinęs vyras.
„Kol robotai nepakeis mūsų, tikrai reikia mažinti greitį“, – pabrėžė vyras.
„Jeigu orai geri. Bet vėlgi, pusė Lietuvos bus gerų, pusė kitokių. Kita vertus, gali važiuoti tuo 130 km/val. ir per suplaktą sniegą, jeigu valdai“, – aiškino vyras.
„Sniego nėra, nieko nėra, kelia sausas, galima ir greičiau važiuoti“, – mano vairuotojas.
Kad žiemos Lietuvoje smarkiai keičiasi, konstatuoja ir klimatologai.
„Žiemos laikotarpis Lietuvoje yra pakitęs labiausiai. Žiemos mėnesiai – sausis, vasaris yra pašiltėję labiausiai“, – kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.
Anot eismo eksperto, didinti greičio nereikia, mat kelių būklė prastėja, o ir patys vairuotojai nelabai ką išloš.
„Dar turbūt prisimenate Kaunas 110–120 ir kada padidino nuo 120 iki 130, labai greitai visi matematiškai paskaičiavo. Matematiškas apskaičiavimas buvo toks: ką mes laimėjome? Kad į Kauną atvažiuosime keturiomis minutėmis anksčiau“, – pasiūlymą įvertino eismo ekspertas Artūras Pakėnas.
LNK stop kadras.
Greičio ribojimai automagistralėse nustatyti daugiau nei prieš 20 metų.
„Daliai transporto priemonių kategorijų ir taip greitis yra mažesnis. Turime gana nedidelį automagistralių kelių tinklą, visą tai įvertinę pamatėme, kad iš esmės atitinkame vidurkį. Dominuoja Europoje 130 km/val.“, – aiškino Susisiekimo ministerijos vyresnysis patarėjas Andrius Karnilavičius.
„Suprantu, kad yra daugybė vairuotojų, kurie įsivaizduoja, kad gali važiuoti 150 ir 180 km/val., kita pusė vairuotojų jaučiai nejaukiai prie 90–100. Tiesiog negalime pritaikyti taisyklių kiekvienam asmeniškai“, – pabrėžė A. Pakėnas.
Susisiekimo ministerija sako, ne kartą sulaukusi pasiūlymų autostradose keisti greitį, tačiau artimiausiu metu to daryti neplanuoja.
„Tiesiog, jeigu matome, kad kelio sąlygos leidžia, galima važiuoti greičiau, galbūt kelio ženklais būtų galima tą dalyką pareguliuoti. Bet iš tikrųjų kol kas jokių sprendimų Vyriausybės mastu nėra“, – nurodė A. Karnilavičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Anot policijos, krašto keliuose leistino greičio nesilaikoma labiau negu automagistralėse.
„Kadangi pastaruosius metus buvo pakankama intensyvi greičio matavimo įrangos plėtra šalies keliuose, be abejo, logiškai buvo nustatyta daugiau pažeidimų, tačiau šiemet stebime tendenciją mažėti“, – teigė Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.
2021 metais nuo sausio iki rugsėjo daugiau nei 450 tūkst. vairuotojų viršijo greitį, 2022-aisiais – 40 tūkst. mažiau. Pernai tuo pačiu laikotarpiu nusižengė beveik pusė milijono vairuotojų. Šiemet skaičius gerokai mažesnis ir siekia daugiau nei 350 tūkst.
Pernai už greičio viršijimą nubausta apie 650 tūkst. vairuotojų.
(be temos)