– Vilniaus savivaldybėje, valdininkų kabinetuose, koridoriuose šilta, ar taip pat šilta gali būti ir gyventojų namuose?

– Tikriausiai dėl gyventojų namų šilumos reikėtų kreiptis į šilumos tiekėjus. Mes galime pasakyti, kaip šiais metais gyventojai kreipėsi dėl kompensacijų. Nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 10 d. dėl kompensacijų Vilniaus miesto savivaldybėje kreipėsi 23 tūkst. 100 asmenų. Tai yra 21 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kai kreipėsi šiek tiek daugiau nei 29 tūkst. asmenų dėl būsto šildymo kompensacijų.

– Anksčiau šiame procese buvo šiek tiek chaoso, teko kalbėtis ir su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuo metu sistema strigo, o pavasarį buvo svarstomi prašymai už rudens sezoną. Šiemet tikriausiai to tikėtis nereikėtų.

– Jau šių metų sausio mėnesį buvo užtikrintas prašymų nagrinėjimo sklandumas. Kalbant apie pačią sistemą, kurią administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, padarytas didelis darbas, kad ji veiktų sklandžiai. Jei atsiranda trukdžių, jie būna momentiniai ir pašalinami nedelsiant.

– Kas gali gauti kompensaciją? Ar visi norintys gali tai padaryti? Kaip kreiptis? Ar reikia ateiti į savivaldybę, šiek tiek palaukti eilėje? O gal galima tiesiog užpildyti prašymą internetu ir ramiai laukti atsakymo?

– Būsto šildymo kompensacija skirta nepasiturintiems gyventojams. Kiekvienas gyventojas, kuris jaučia, kad jo išlaidos žymiai padidėjo ir jam nepakanka turimų lėšų, gali pirmiausia įsivertinti gaunamas sąskaitas ir išlaidas, naudodamasis skaičiuokle. Skaičiuoklę galima rasti tiek Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Toliau pokalbį LNK žurnalistas tęsė su V. Lukoševičiumi.

– Ar šilta lietuvių namuose?

– Šiemet šildymo sezonas prasidėjo nevienodai – kai kurie miestai pradėjo šildyti jau nuo spalio 1 d., panašiai kaip visoje Europoje, o kiti – gerokai vėliau, spalio viduryje ar net dar vėliau. Dėl to kai kuriais atvejais skirtumai buvo didžiuliai. Kai kur jau buvo šilta, o kiti jautė diskomfortą ir skundėsi, kodėl šildymas nejungiamas.

– Vilniaus gyventojai gavo pirmąsias šildymo sąskaitas, kurios šiemet juos maloniai nustebino – sąskaitos yra mažesnės nei įprastai. Kodėl taip yra? Ar tai lėmė oro sąlygos, ar dėl to, kad šildymo sezonas prasidėjo vėliau ir sąskaitos nėra už visą mėnesį?

– Iš esmės šildymo sezono pradžia spalį skyrėsi tik pora dienų, tad didelio skirtumo neturėtų būti. Tačiau Vilnius – bene vienintelis miestas, kuris pakeitė kuro struktūrą ir pradėjo naudoti daugiau biokuro. Spalio mėnesį dar vyko konkurencija tarp nepriklausomų šilumos gamintojų, todėl kainos buvo mažesnės. Tačiau vėliau, tikėtina, jos gali kilti. Šiuo metu situacija Vilniuje yra palanki, nes kainos mažesnės dėl biokuro naudojimo, kuris vertinamas pigiau nei dujos, kurių anksčiau reikėdavo pridėti. Tai turėtų išlaikyti mažesnes kainas visą šildymo sezoną Vilniuje, skirtingai nei kituose miestuose.

– Šiuo metu Vilniuje renovuoto 50 kv. m buto šildymo sąskaita siekia apie 22 eurus. O kaip kitose Lietuvos miestuose?

Mažiausia kaina lapkričio mėnesį, žinoma, kad bus Utenoje, kituose didesniuose miestuose. O didžiausios kainos – mažose savivaldybėse, net jei naudojamas biokuras.

– Panašios sąskaitos kaip ir Vilniuje, nes kainų lygis šį mėnesį iš esmės nesiskiria, bet apie tokį lygį būtų galima kalbėti, jei būtų vienodas šildomų dienų skaičius. Kadangi skaičius labai skiriasi, nenorėčiau lyginti atskirų miestų, nes tai sukeltų reikšmingą iškraipymą. Mažiausia kaina lapkričio mėnesį, žinoma, kad bus Utenoje, kituose didesniuose miestuose. O didžiausios kainos – mažose savivaldybėse, net jei naudojamas biokuras. Dėl mažo vartojimo tankio kaina siekia apie 10 centų už kilovatvalandę – tai yra maždaug dvigubai daugiau nei didžiuosiuose miestuose.

– Kokia jūsų prognozė gruodžio mėnesiui? Artėjant didžiosioms metų šventėms, gal reikėtų pasiruošti papildomoms išlaidoms? Gal kai kuriems verta pradėti taupyti, kad šildymo sąskaitos gruodį būtų mažiau skausmingos?

– Šį klausimą sprendžia dvinarių kainų sistema, taikoma daugelyje šalių: už praėjusio sezono išlaidas gyventojai moka kas mėnesį, kai naudoja energiją. Tai reiškia, kad žiemą mokame ir už vasarą. Žiemos mėnesių sąskaitos tampa skausmingesnės, tačiau jas labiausiai lemia ne šilumos kaina, o suvartojimas. Ir čia skirtumai didžiuliai – jei vieni namai lapkritį gali mokėti 20-30 eurų, prastos kokybės būstas už tokį patį plotą tame pačiame mieste mokės virš 100 eurų. Tai yra pagrindinė taupymo galimybė – būtina renovacija, kad sumažėtų energijos sąnaudos. Tačiau renovacijos procesas lėtas ir būstai, kuriuose suvartojama daug energijos, susidurs su didžiausiomis sąskaitomis už šildymą.