Tik niekas nepasako, kad tas atšilimas, jeigu jis ir yra, veikiausiai nulemtas ne transporto ar pramonės, o žmonių gausos Žemėje.
Dar praėjusio amžiaus viduryje joje negyveno nė 3 mlrd. gyventojų, šis skaičius buvo pasiektas tik 1960 m. 1930-asiais pasaulyje tebuvo tik 2 mlrd. žmonių, o dar anksčiau, 1820 m., – 1 mlrd.
Visų šių skaičių nepalyginsi su dabartiniais. Šiuo metu yra apie 7 mlrd. gyventojų, o 2028-aisiais, skaičiuojama, bus 8 mlrd.
Prognozuojama, kad jeigu gimstamumas neaugs drastiškai, apie 2050 m. turėtų gyventi jau 11 mlrd. žmonių.
Galima įsivaizduoti, kokia tai našta Žemės planetai, kiek visiems tiems žmonėms reikės prekių, maisto, oro.
Todėl reikia ne varžyti pramonę ir transportą, nes vis tiek jų niekas nesuvaržys (mat žmonėms reikia valgyti, gerti, apsirengti ir keliauti), o galvoti apie gimstamumo visoje planetoje mažinimą arba bent jau stabilizavimą.
Jeigu mes ir toliau tokiais tempais dauginsimės, aišku, kad Žemė nepatemps, joje anksčiau ar vėliau baigsis ištekliai ir naudingosios iškasenos, be kurių neapsieisime, kad ir kaip to norėtume. Pramonė ir civilizacija vis tiek bus (jeigu žmonės patys savęs nesusinaikins), nes juk atgal į olą neįlįsime, nevažinėsime vežimais, tempiamais jaučių, ir nemedžiosime kiaulių miškuose, kad pavalgytume.
Žmonės vis tiek norės gyventi kaip žmonės, o ne kaip gyvuliai (be abejo, yra ir tokių ekologijos entuziastų, kurie to labai norėtų, tik kažin ar ilgai pratemptų be kanalizacijos ir civilizacijos). Tad reikia mąstyti apie tai, kaip, laikui bėgant, sumažinti homo sapiens populiaciją. Toliau šitaip varginti Žemės nebegalima.
Pirmiausia SNO, PSO ir kitos organizacijos turėtų rimtai pamąstyti apie tas šalis, kuriose gyventojų skaičius beprotiškai didelis. Tai visų pirma Kinija, Pakistanas, Indija, Afrikos šalys, kur žmonių veisimasis tapo visiškai nesuvaldomas, nes jie neturi lėšų kontraceptinėms priemonėms, lavinimuisi ir higienai.
Reikia kuo greičiau spręsti šiuos klausimus ir kuo greičiau imtis priemonių, kad šis veisimosi procesas būtų pagaliau sustabdytas. Būtina pasauliui pasakyti tiesą, o ne beatodairiškai skatinti gimstamumą visiškai nesirūpinant pasaulio perspektyva.
(be temos)