Pereiti į pagrindinį turinį

Pakuočių kartonas kaunietės rankose tampa originaliais kūriniais

2025-01-22 11:49

Neseniai praūžusios šventės buvo įtemptas laikas kaunietei Redai Giedrikienei, mat dovanų draugams ir artimiesiems ji neperka – stengiasi pati pagaminti ką nors įdomaus. Iš panaudoto kartono Redos sukurti daiktai nudžiugina kiekvieną, o pati kūrėja laiminga galėdama suteikti kartonui antrą gyvenimą.

Ieškojo užsiėmimo laisvalaikiui

Reda pasakoja vaikystėje potraukio kūrybai neturėjusi. Pirmuosius bandymus kurti prisimena iš studentiškų laikų – kai atvažiavo studijuoti ekonomikos į Kauną, iš karoliukų vėrė papuošalus draugams, pažįstamiems, artimiesiems.

Vėliau sukūrė šeimą, tačiau noras turėti papildomos veiklos šalia darbo, namų ir šeimos, niekur nedingo. Tad prieš septynerius metus Reda pirmą kartą save išbandė šokių aikštelėje.

„Pradėjau lankyti lindihopo pamokas, į kurias ėjau apie porą metų, iki pandemijos. Tada reikėjo galvoti, ką daryti toliau, jeigu negalima šokti. Ėmiau ieškoti idėjų internete, radau labai daug informacijos, kaip piešti, tapyti, tad nusipirkau priemonių ir pradėjau tapyti“, – pasakoja Reda.

Tuo pat metu pašnekovė išbandė save ir darydama dirbinius pagal origamio techniką. Vis dėlto ilgainiui pradėjo trūkti fantazijos tiek tapant, tiek kuriant origamius, tad vėl sugrįžo į interneto platybes ir pradėjo dairytis, kokia dar kūryba būtų įdomu užsiimti. Rado ir ėmė įdėmiau sekti kelis užsieniečius, kuriančius iš kartono.

„Pas mus namuose kartono daug, nes siuntos keliauja viena po kitos. Auginame dvynukus, daug ką jiems perku internetu. Apskritai nelabai mėgstu apsipirkti parduotuvėse – beveik viską perku internetu, net baldus. Kartono pakuočių lieka tikrai daug. Tad buvo visos sąlygos pabandyti tą kartoną panaudoti kūrybai“, – pasakoja Reda.

Pabandė maždaug prieš metus: sukarpė kartoną pagal instrukcijas, matmenis, suklijavo. Iškart rezultatas nenudžiugino.

„Pirmi gaminiai nebuvo nei lygūs, nei gražūs, bet pradžia buvo tokia. Kuo daugiau dėžučių dariau, tuo jos buvo taisyklingesnės, gražesnės ir įdomesnės“, – sako pašnekovė.

Matant rezultatą, net sunku patikėti, kad ši dėžutė pagaminta iš kartono. / R. Giedrikienės asmeninio archyvo nuotr.

Užtrunka pagaminti

Reda pasakoja, kad gaminant dėžutes vien kartono nepakanka – reikia naudoti ir lipalą, karštus klijus, specialią pastą ir gipsą. Gamybos procesas užtrunka, jis turi kelis etapus.

„Pagrindas yra kartonas. Jis klijuojamas lipalu arba karštais klijais, priklausomai nuo to, kokio stiprumo lipalo reikia ir kaip greitai reikia, kad dėžutė išdžiūtų. Daug kas priklauso ir nuo to, ar reikia labai tvirtos dėžutės, ar ne, kas į ją bus dedama, – aiškina kūrėja. – Dėžutės karkasas yra nutinkuojamas specialia pasta, tada ji būna tvirta, beveik kaip medinė. Jeigu dėžutė turi būti su dangteliu, tada tuo pačiu principu padaromas dangtelis, atskirai pritvirtinami vyriai, kad šis gražiai lankstytųsi. Tuomet prasideda kitas etapas – dažymas, dekoravimas.“

Dekoruodama Reda renkasi skirtingus metodus, kurie priklauso nuo poreikių ir jos nuotaikos. Neretai naudoja dekupažo techniką, kartais iš molio kuria reljefus, ant kurių dėlioja kompoziciją. Reljefų kūrybai ji taip pat pasitelkia ir paprastą popierių, kuriuo padaro šiurkštesnį, grubesnį paviršių.

Dekoravimo variantų yra daug: dėliojamos įvairios akutės, akmenukai, gali būti iš plonesnio kartono iškirptos figūros, paveiksliukai, kuriuos nori užklijuoti. Iš visų tų detalių sukuriama tam tikra kompozicija.

Prieš šventes Reda sulaukė prašymo pagaminti dovanėlių vaikų darželio mokytojoms. Šokių mokytojai dėžutę sukūrė užklijuodama šokėjos trafaretą, ant dėžutės muzikos mokytojai iš kartono iškirpo ir užklijavo natas, dailės mokytojai sukūrė dailininko paletės formos dėžutę.

„Viskas priklauso nuo fantazijos – kaip įsivaizduoji dėžutę. Dekoravimo galimybių yra nemažai, tik reikia sugalvoti, kaip tas puošmenas sudėlioti“, – patirtimi dalijasi kūrybinga moteris.

Savo darbais stengiuosi parodyti kitiems, kad galima prisidėti prie švaresnės gamtos neišmetant visko į šiukšlių dėžę. Galima daug ką panaudoti ir suteikti daiktui antrą šansą.

Kurdama eksperimentuoja

Reda sako, kad dėžutės idėja – kokia ji turėtų būti ir kaip dekoruota – gimsta jos galvoje. Informacijos, kaip panaudoti vieną ar kitą dekoravimo techniką, ieško internete.

„Skaitau instrukcijas, kaip dirbti su viena ar kita medžiaga, ieškau papildomos informacijos, – dalijasi pašnekovė. – Internete mano stebimi kūrėjai naudoja šaltą porcelianą. Pabandžiau kažką panašaus padaryti iš molio ir man tai pasirodė paprasčiau. Tų minkštų masių yra daug – molis, porcelianas, modelinas. Reikia tik paieškoti ir paskaityti, kas kam tinka, kurios kokie trūkumai, kokie pranašumai. Pavyzdžiui, molis skilinėja, tad reikia pasiskaityti, ką daryti, kad jis neskilinėtų. Arba kaip tik kartais stengiuosi padaryti, kad jis suskilinėtų, nes man taip gražiau. Dekupažas gaminius vizualiai sendina. Čia detalės, bet man jos svarbios.“

Ar viskas pavyksta taip, kaip įsivaizduoja? „Ir taip, ir ne, – sako dėžučių kūrėja. – Turiu mintį, o gamindama žiūriu, ar tai įgyvendinama, ar pavyks. Ką nors tenka pakeisti, pakoreguoti. Ne todėl, kad negalėčiau padaryti, bet todėl, kad darydama pagalvoju: kitaip atrodytų geriau, kita dekoracija būtų tinkamesnė.“

Vienas naujausių Redos darbų buvo didelis nuotraukų rėmelis jos vaikų nuotraukoms. Tad kuria ji ne tik dėžutes. Anot moters, iš kartono galima pagaminti labai daug daiktų, pakankamai tvirtų.

Paskirtis: iš kartono Reda gamina ne vien dėžutes – daugybė buičiai sukurtų daiktų yra ir estetiški, ir ilgaamžiai. / R. Giedrikienės asmeninio archyvo nuotr.

Įtraukia ir vaikus

Paprastos dėžutės be dangtelio ir be dekoro gamyba, pasak Redos, trunka neilgai – tereikia iškirpti reikiamos formos detales, suklijuoti ir palaukti, kol išdžius dažai. Tačiau pagaminti dėžutę su dangteliais ir dekoracijomis gali užtrukti ilgiau.

„Sudėtingesniam darbui, pavyzdžiui, dviejų aukštų papuošalų dėžutei-skryniai, reikia savaitės. Viskas priklauso nuo to, kokio dydžio ir sudėtingumo dėžutė, kokios medžiagos naudojamos. Jeigu naudojamas tik kartonas, užtrunku trumpiau, jei gipsas – ilgiau, jis turi džiūti. Daug priklauso ir nuo dažų, nes kartais jų pakanka vieno sluoksnio, o kartais reikia daugiau“, – aiškina kūrėja.

Nepaisant visko, Redai patinka kurti dėžutes. Kadangi jos pagrindiniame – buhalterės – darbe dirba galva, rankų darbas jai – geriausias poilsis. Kūryba jai teikia daug pasitenkinimo.

Reda džiugina dar vienas šio pomėgio pranašumas – galimybė pabūti kartu su pustrečių metų dvyniais ir drauge kurti. Žinoma, prie kai kurių medžiagų vaikų neprileidžia, tačiau dėžučių kūrimo procese yra tam tikrų etapų, kuriuose jie mielai dalyvauja. Pavyzdžiui, kai reikia jau suklijuotas dėžutes ištepti lipalu arba nudažyti. Mažyliai mielai knibinėja ir molį – jiems tai smagus užsiėmimas.

Kūrybiškai: įmantrios kompozicijos, su meile parinktos detalės ir sudėtingos dekoravimo technikos – tai tik dalis R. Giedrikienės pastangų kuriant išskirtines dėžutes. / R. Giedrikienės asmeninio archyvo nuotr.

Nauda aplinkai

Aplinkiniai pašnekovės darbus taip pat vertina. Tačiau prisipažįsta, kad menininke savęs nelaiko.

„Atsiliepimai, kurių sulaukiu, yra teigiami, kartais, man atrodo, būna net nepelnytų liaupsių, nes aš niekada nesilyginu su menininkais, kurių kūriniai išties gražūs, – kuklinasi ji. – Mano darbai nėra tobuli, bet svarbiausia – pats procesas, tarsi meditacija. Kartu – pasididžiavimas savimi, kad gali iš paprastų priemonių sukurti ką nors gražaus. Savo darbais stengiuosi parodyti kitiems, kad galima prisidėti prie švaresnės gamtos neišmetant visko į šiukšliadėžę. Galima daug ką panaudoti ir suteikti daiktui antrą šansą.“

Reda turi planų dar labiau prisidėti prie pakuočių perdirbimo, nes akivaizdžiai mato, kad tų likučių nuo pakuočių yra įvairių, ne tik kartonas: putplastis, plėvelės ir kt. Jos tikslas, kad iš tų pakuočių kuo mažiau atliekų patektų į konteinerius, o būtų panaudota.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra