Vos tik į Minską vežantis autobusas sustojo aikštelėje, prie jo iškart nusidriekė žmonių eilė. Akivaizdu, kad norinčių vykti į Baltarusiją netrūksta – autobusas pilnutėlis.
Iš Vilniaus į Minską autobusai kursuoja dažnai – kas valandą, o viduryje dienos ir kas pusvalandį. Kiekvieną parą iš Vilniaus išvažiuoja maždaug 20 reisų. Kalbinti keliautojai sakė, kad Lietuvoje dirba, o Baltarusijoje lanko gimines.
„Kartą į mėnesį važiuojame pas tėvus“, – teigė pašnekovas.
Pašnekovas, paklaustas, ar dirba Lietuvoje, atsakė: „Taip, dirbu.“
Automobiliu važiuoti baltarusiai nenori.
„Su mašina daug stovėti reikia, autobusu kur kas greičiau“, – aiškino pašnekovė.
„Nevažiuojame su automobiliu“, – sakė moteris.
Moteris, paklausta, ar ilgai tenka laukti, atsakė: „Taip, ilgos eilės, autobusu paprasčiau.“
Beje, jau nuo vasaros vidurio į Europos Sąjungos teritoriją neįleidžiami lengvieji automobiliai su baltarusiškais registracijos numeriais.
„Mes nuvežėme į Minską automobilį, kuris buvo su baltarusiškais numeriais. Čia nusipirkome su lietuviškais numeriais ir važinėjame be problemų“, – pasakojo vyras.
LNK stop kadras.
Nemažai į autobusą lipančių – ir Lietuvos piliečiai.
„Ten dukra gyvena, penki anūkai – aplankyti važiuoju“, – sakė pašnekovė.
Palikus veikti tik du pasienio punktus, kelionė į Baltarusiją ir atgal automobiliu išties gali prailgti. Vaizdo įrašuose nufilmuota eilė į Lietuvą Baltarusijos pusėje prieš pat šventes.
Antrą parą laukiantys net su lazdomis stabdo bandančius lysti be eilės – kyla konfliktai. Tokių konfliktų netrūksta ir Lietuvos pusėje. Vis dėlto pasieniečiai skaičiuoja, kad kertančių Lietuvos ir Baltarusijos sieną šiemet kur kas mažiau nei pernai.
„Pernai tokių kirtimų iš viso buvo 2 mln. 600 tūkst. Baltarusijos piliečių. Šiemet jų yra tik apie 1,5 mln. Sumažėjimas ryškus“, – nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.
Tokie dideli skaičiai, nes kai kurie asmenys sieną kerta ir 5, ir 10 kartų per metus, tačiau pasieniečiai suskaičiavo ir konkrečius žmones.
„Pernai tokių unikalių Baltarusijos piliečių, vykstančių per sieną, buvo virš 700 tūkst., šiemet tokių asmenų – apie 550 tūkst.“, – aiškino G. Mišutis.
Mažesni kelionių skaičiai – geras ženklas, sakė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Tačiau, pasak jo, nusiraminti dar per anksti.
„Akivaizdu, kad detalesnė jų patikra yra ir toliau reikalinga, reikia tą tęsti. Jeigu ten turi šeimą, artimuosius, režimas tą gali prieš tave išnaudoti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
L. Kasčiūnui pritaria ir nauja valdžia. Naujajam Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Remigijui Motuzui nepatinka kalbos apie bandomus verbuoti žmones.
„Per tą laikotarpį yra ne vienas prisipažinęs ir Lietuvos bendruomenės narys, turėdamas Baltarusijos ir Lietuvos pilietybę, kad iš tikrųjų pokalbiai ar net grasinimai, vertimas rinkti informaciją buvo. Todėl, aš manau, kad yra pažeidžiami“, – pabrėžė R. Motuzas.
Tad socdemai žada dar labiau griežtinti keliavimo per sieną tvarką. Panašu, kad į darbotvarkę grįš pataisos riboti baltarusių keliones.
Tokios pataisos – ne naujiena, tačiau siūlymui, kad per metus į Baltarusiją būtų leidžiama grįžti tik keturis kartus, buvęs Seimas šį pavasarį nepritarė.
„Pavasario sesijoje mes bandysime grįžti prie klausimo svarstyti dėl Baltarusijos piliečių, čia gyvenančių Lietuvoje, išvykimo į Baltarusiją skaičiaus ribojimo, nes šiuo metu jis nėra ribojamas“, – teigė R. Motuzas.
Valstybės saugumo departamento vadovas ne kartą perspėjo, kad tarnybos nesugeba tinkamai čia važinėjančių baltarusių patikrinti.
Nauja valdžia šešiais milijonais departamento finansavimą padidino. Sako, kad jei reikės, didins ir dar.
„Matysime iš poreikio, kalbėsime labai nemažai ir pavasario sesijoje, ir diskusijos tiek komitete, tiek Seime. Tai, ką institucijos pasakys, kokie trūkumai, kiek galbūt papildomų išteklių – matysime viską ir spręsime“, – tvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Paskutiniais šio mėnesio duomenimis, Lietuvoje legaliai gyveno 59,5 tūkst. Baltarusijos piliečių. Metų pradžioje jų buvo beveik 2 tūkst. daugiau.
(be temos)
(be temos)