Arabų Lyga žengė precedento neturintį žingsnį, paskelbdama ekonomines sankcijas Sirijai, kurios turi priversti Damaską liautis jėga malšinus jau aštuonis mėnesius vykstantį kruviną sukilimą prieš prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą).

Tačiau netgi pasaulio lyderiams nusigręžiant nuo B. al Assado, jo režimas atsisako sustabdyti karinį puolimą, per kurį žuvo jau daugiau nei 3 500 žmonių.

Sekmadienį Damaskas pareiškė, kad Arabų Lygos jam paskelbtos sankcijos yra arabų solidarumo išdavystė, taip pat tvirtino, kad sukilimą Sirijoje kursto užsienio jėgos, todėl buvo galima suprasti, kad šioje šalyje kraujas liesis toliau.

Arabų Lygos sankcijos tapo vienu iš aiškiausiu izoliacijos, kurią Sirijos režimas patiria dėl jo vykdomo susidorojimo, ženklu.

Damaskas seniai didžiavosi esantis arabų nacionalizmo tvirtovė, tačiau B.al Assadą apleido netgi kai kurie iš jo artimiausių sąjungininkų, o dabar - ir kaimyninės arabų šalys. Stiprėjantis pasipriešinimas Sirijos lyderio režimui gali iš esmės pakeisti vieną iš tvariausių aljansų Artimuosiuose Rytuose ir už šio regiono ribų.

Per Kaire vykusią spaudos konferenciją Kataro užsienio reikalų ministras Hamadas bin Jassimas al Thani (Hamadas bin Džasimas al Sanis) sakė, kad 19 iš 22 Arabų Lygos šalių pritarė virtinei griežtų sankcijų, įskaitant finansinių santykių su Sirijos centriniu banku nutraukimą, arabų šalių finansuotų projektų nutraukimą ir Damasko vyriausybės lėšų įšaldymą. Šios sankcijos įsigalios nedelsiant.

Be to, ketinama imtis ir kitų priemonių, tokių kaip skrydžių į Siriją sustabdymas, taip pat draudimas atvykti į Lygos šalis kai kuriems Sirijos pareigūnams, kurių sąrašas dar nepaskelbtas. Šios sankcijos bus paskelbtos vėliau, kai jas peržiūrės specialus komitetas.

„Sirijos žmonės žudomi, bet mes to nenorime. Nei vienas Sirijos pareigūnas neturėtų taikstytis su nei vieno žmogaus žūtimi, - pareiškė Kataro diplomatijos vadovas. - Valdžia nieko neverta, jeigu jūsų žmonės laiko jus priešu.“

H.bin Jassimas al Thani pridūrė, kad Arabų Lyga siekia „užkirsti kelią bet kokioms Sirijos žmonių kančioms“.

Irakas ir Libanas, kurie yra svarbūs Sirijos prekybos partneriai, susilaikė per balsavimą Lygoje, kuris buvo surengtas Damaskui nesutikus iki nustatyto termino įsileisti šimtus stebėtojų pagal taikos susitarimą, kurį Sirija priėmė anksčiau šį mėnesį, siekiant užbaigti šią krizę.

Arabų Lygos generalinis sekretorius Nabilas al Arabi (Nabilas Arabis) sakė, kad blokas peržiūrės sankcijas, jeigu Sirija vykdys arabų šalių pasiūlytą planą, kuriame raginama atitraukti tankus iš miestų ir nutraukti smurtą prieš civilius gyventojus.

Tačiau Damasko režimas iki šiol neparodė jokių ženklų, jog ketina švelninti savo poziciją, o aktyvistų organizacijos paskelbė, jog sekmadienį žuvo dar 30 žmonių.

Šios informacijos negali patvirtinti nepriklausomi šaltiniai, nes Sirija išsiuntė iš šalies daugumą užsienio žurnalistų, taip pat neleidžia skelbti nepriklausomų pranešimų apie režimo veiksmus šalies viduje.

Sirijos aktyvistų Vietos koordinavimo komitetai gyrė Arabų Lygos sankcijas, tačiau paragino sukurti mechanizmą, kuris užtikrintų jų laikymąsi.

„Šios sankcijos palieka galimybę režimui išsisukinėti ir iš esmės jas žlugdyti, tuo pačiu pratęsiant Sirijos žmonių kančias despotiško ir žiauraus režimo rankose“, - nurodė aktyvistų koalicija.

Pastarasis Arabų Lygos žingsnis sustiprino tarptautinį spaudimą Damaskui nutraukti susidorojimą. Europos Sąjunga (ES) ir JAV jau anksčiau paskelbė atskiras sankcijas, o Arabų Lyga įšaldė Sirijos narystę. Daug pasaulio lyderių ragina B.al Assadą atsistatydinti.

Tačiau šiai krizei tęsiantis tampa aišku, kad smurtas Sirijoje tampa nebevaldomas - režimo pajėgas vis smarkiau atakuoja į opozicijos pusę perėję kariai, o kai kurie protestuotojai ėmėsi ginklų, kad apsisaugotų nuo puolimų.

Susidorojimas su demonstrantais Sirijoje tapo pačiu kruviniausiu iš Arabų pavasario sukilimų, kurio pabaigos iki šiol nesimato. Nors B. al Assadas liko izoliuotas nuo tarptautinės bendruomenės, panašu, kad jo valdžia vis dar tvirta ir kad jam tebėra ištikima didžioji dalis ginkluotųjų pajėgų, kurios kelis pastaruosius mėnesius judėjo iš vieno miesto į kitą, malšindamos sukilimus.

Tačiau kiekvienoje vietoje protestai kaskart atsinaujindavo.

Besiplečiantis kraujo liejimas didina nuogąstavimus, kad šis konfliktas peraugs į pilietinį karą, o toks scenarijus būtų blogiausias šaliai, kuri yra Artimųjų Rytų širdyje geografiniu ir politiniu atžvilgiu.}

Sirija ribojasi su penkiomis šalimis, su kuriomis ją vienija bendros religinės ir etninės mažumos, o su Izraeliu - trapios paliaubos. Damasko režimą palaiko Libane didelę įtaką turintis islamistinis judėjimas „Hizbollah“ ir Irano šiitų teokratija. Chaosas Sirijoje gali sukelti pavojingą atoveiksmį visame Artimųjų Rytų regione.

Iki šiol B.al Assadas turėjo stiprų užnugarį, kuris jį apsaugojo nuo likimo, neseniai ištikusio Egipto, Tuniso arba Libijos lyderius. Pagrindiniai Damasko koziriai - Rusijos ir Kinijos palaikymas, daugelio sirų susirūpinimas dėl neaiškios ateities be B.al Assado, taip pat įsitikinimas, jog karinė intervencija iš užsienio Sirijai praktiškai negresia.

Tačiau šalį apėmę neramumai žlugdo ekonomiką, kelia pavojų verslo bendruomenei ir klestinčiai prekybininkų klasei, kurios yra svarbūs režimo ramsčiai. Didelę įtaką turintys verslo lyderiai jau seniai iškeitė politinę laisvę į ekonomines privilegijas.

Opozicija mėgino išjudinti šiuos visuomenės sluoksnius, kurie iki šiol praktiškai netarė savo žodžio, tačiau yra labai svarbūs. Tačiau B.al Assado oponentams iki šiol nepavyko užsitikrinti palaikymo abiejuose svarbiausiuose Sirijos ekonomikos centruose - Damaske ir Alepe.

Kita vertus, sekmadienį paskelbtos sankcijos gali paveikti verslininkų pakantumą.
Nuo pat sukilimo pradžios Sirijos režimas kaltino dėl kraujo liejimo kaltino teroristus, vykdančius užsienyje sumanytą sąmokslą suskaldyti ir sužlugdyti šalį. Šis konfliktas atskleidė Sirijoje seniai rusenusią įtampą tarp religinių bendruomenių - gaunama nerimą keliančių pranešimų apie religines žudynes, panašias į nesenus įvykius Irake.

22 mln. gyventojų turinčioje Sirijoje gyvena daugiausiai sunitai, tačiau B.al Assadas ir valdantysis elitas priklauso religinei alavitų mažumai.

B.al Assadas ir anksčiau šaliai vadovavęs jo tėvas alavitams patikėjo svarbius postus ginkluotosiose pajėgose, susiedamas valdantįjį režimą su armija. Tokiu būdu buvo siekiama užsitikrinti, kad kariai kausis iki mirties, gindami al Assadų dinastiją.

Iki šiol daugiausiai žmonių žuvo saugumo pajėgoms ginklu malšinant protestus, kurie dažniausiai būdavo taikūs.

Tačiau pastaruoju metu gausėjo pranešimų apie armijos dezertyrų ir ginkluotų civilių susirėmimus su B. al Assado pajėgomis, o ši tendencija, kai kurių ekspertų nuomone, yra palanki režimui: vyriausybės pajėgoms suteikiama dingstis naudoti prieš protestuotojus triuškinamą jėgą.