Finansų krizė, kuri pradėjo veikti Europą nuo 2008 metų vidurio, iš esmės pakeitė daugelį metų stebėtą darbingo amžiaus žmonių savižudybių mažėjimo tendenciją, sakoma studijoje, kurią penktadienį paskelbė Didžiojoje Britanijoje leidžiamas medicinos žurnalas "The Lancet".
Tyrėjai išnagrinėjo duomenis apie gyventojų mirtis, kuriuos pateikė dešimt Europos Sąjungos (ES) šalių.
Šešios iš jų (Austrija, Didžioji Britanija), Suomija, Graikija, Airija ir Nyderlandai) yra ES senbuvės, o keturios kitos (Čekija, Vengrija, Lietuva ir Rumunija) Bendrijos narėmis tapo 2004 metais.
2008 metais jaunesnių nei 65 metų žmonių savižudybių ES senbuvėse pagausėjo beveik 7 proc., palyginti su 2007 metais, sakoma tyrėjų laiške.
Ši pokytis buvo ypač juntamas smarkiausiai recesijos paveiktose šalyse - Graikijoje (savižudybių padaugėjo 17 proc.) ir Airijoje (13 procentų).
"Tai... atitinka istorines studijas, kurios rodo, jog ūmūs savižudybių pagausėjimai laikytini "ankstyvaisiais indikatoriais" per krizės, tokias kaip sąmyšiai bankininkystės sektoriuje, kurie vėliau perauga į nedarbo padidėjimą", - teigia ekspertai.
Keturiose ES naujokėse 2008 metais savižudybių pagausėjo tik vienu procentu, tačiau palyginti daugiau žmonių nusprendė pasitraukti iš gyvenimo nuo 2009 metų, kai nedarbo poveikis tapo labiau juntamas.
2009 metais savižudybių santykinis pagausėjimas buvo netgi didesnis negu ES senbuvėse, kuriose labiau išvystyti socialinio saugumo tinklai.
27 šalių bloke nedarbas 2007-2009 metais padidėjo vidutiniškai 2,6 procentinio punkto arba 35 procentais.
Vienintelėje Austrijoje savižudybių tendencijos buvo kitokios - palyginus su 2007 metais, šioje šalyje savo noru iš gyvenimo pasitraukusių gyventojų 2009 metais buvo 5 proc. mažiau.
Kita vertus, netikėta dinamika nustatyta Suomijoje, kurios pagalbos bedarbiams sistema išvystyta panašiai kaip Austrijos. Šioje Šiaurės šalyje per tą patį laikotarpį savižudybių pagausėjo kiek daugiau nei penkiais procentais.
Vertinant bendrai, mirtingumas dėl visų priežasčių dešimtyje ES šalių išliko stabilus.
Šį faktą labiausiai nulėmė smarkiai sumažėjęs eismo įvykių aukų skaičius, ypač rytinėse ES narėse, kai žmonės dėl ekonomikos krizės ir nedarbo pradėjo mažiau važinėti automobiliais.
Jei jus paveikė perskaityta informacija, šiais kontaktais galite kreiptis pagalbos:
Skubi pagalba | 112 |
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius |
www.tuesi.lt |
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose |
www.artimiems.lt |
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą | www.pagalbasau.lt |
Psichologinių krizių pagalbos centras Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė |
1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.) https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/ |
Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger) Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms |
+370 640 51555 Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba) |
Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas |
+370 606 07205 Susidūrus su registracijos anketos gedimais |
Jaunimo linija Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai |
+370 800 28888 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Vaikų linija Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai |
116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.) Pokalbiai internetu |
Linija „Doverija" Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai |
+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.
|
Vilties linija Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai |
116 123 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Pagalbos moterims linija Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai |
+370 800 66366 (visą parą kasdien) Atsako per 24 val. |
Mamos linija Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai |
Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00) |
Ankstukų pagalbos linija Nemokama psichologinė pagalba |
+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00) |
Vyrų linija Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai |
+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.) Rašyti laišką |
Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas" |
+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.) Atsako per 72 val. |
Tėvų linija Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai |
+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.) Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas |
Sidabrinė linija Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu |
+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.) |
Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
Naujausi komentarai