Draustinio Kinijos Sičuanio provincijoje darbuotojai turi persirengti pandas primenančiais kostiumais, kad atpratintų augintines nuo žmonių. Tai būtina prieš išleidžiant pandas į laisvę.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad draustinio darbuotojai rengiasi karnavaliniam vakarėliui. Bet iš tikrųjų jie dirba. Volongo draustinio darbuotojai persirengia, kai nori atpratinti savo augintines nuo žmonių. Šįkart jiems reikia į narvą įvilioti dvejų metų pandos patinėlį ir nesunervinti jo motinos. Netrukus jis bus išleistas į natūralią aplinką miškais apaugusiuose kalnuose.

Pandų augintojai išdavė paslaptį – kostiumai apšlakstyti pandų šlapimu ir išmatomis, kad primintų pandą ir paslėptų žmogaus kvapą. Kad sėkmingai galėtų gyventi natūralioje aplinkoje pandos turi atprasti nuo žmogaus ir jo kvapo.

Kad nesutrikdytų motinos, globėjai nuviliojo ją skaniu bambuku, operacija truko kelias valandas.

Kitame pandų veisimo draustinyje Čangdu – šventė: mėnuo sukako jaunikliams dvyniams, kuriuos atsivedė Didžioji panda. Žmonės padeda motinai auginti dvynius. Ji gali maitinti tik po vieną vaiką. Todėl globėjai medumi nukreipia jos dėmesį, kol maitinamas vienas jauniklis, o kitas guldomas į inkubatorių. Motina jauniklius maitina keturis ar penkis kartus per dieną, juo laižo, masažuoja, kad šie geriau tuštintųsi. Tai trunka iki trijų mėnesių.

Rūpinimasis pandomis nestebina, turint galvoje, kad jos yra Kinijos nacionalinis turtas, nors neabejingų joms ir kitur netrūksta. Tai nykstanti rūšis – dėl žemės ūkio plėtros, augančių miestų pusantro tūkstančio pandų gyvena gamtoje, daugiausia Sičuanio provincijoje, maždaug trys šimtai nelaisvėje, taip pat daugiausia Kinijoje.