Lietuvos bankas netrukus patvirtins atsakingo skolinimo taisykles komerciniams bankams, įsigaliosiančias nuo spalio 1-osios. Teikiant gyventojams paskolas jų laikytis bus privaloma, praneša LTV „Šiandien“.

Naujomis skolinimo taisyklėmis siekiama išvengti nekilnojamojo turto kainų burbulo ir įpratinti bankus skolinti, o gyventojus skolintis atsakingai. Pirmiesiems – griežčiau vertinti savo riziką, antriesiems – labiau skaičiuoti, kaip atiduos skolas.

„Kertiniai atsakingo skolinimo nuostatų, kurias parengė Lietuvos bankas, akmenys yra du. Pirmas – paskolos ir užtikrinimo priemonės santykis. Numatoma, kad šis santykis turėtų neviršyti 85 proc. Antras – numatyta, kad paskolos įmokos ir vidutinių skolininko pajamų santykis neturėtų viršyti 40 proc.“, – sako Mantas Mendelevičius, Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento Finansinės veiklos vertinimo skyriaus viršininko pavaduotojas.

Lietuvos bankas tikina, kad naujieji reikalavimai ne ką griežtesni už taikomus dabar. Tačiau jie labiau padės užtikrinti nekilnojamojo turto rinkos stabilumą.

„Tas visada galiojo ir yra išlikę. Rekomenduojama naujam turtui įsigyti turėti [savų lėšų] ne mažiau kaip 15 proc., senai statybai – 20 proc., tuo metu poilsio patalpoms, žemės sklypams jau turėtų būti ne mažiau kaip 45 proc. pradinio įnašo“, – teigia „Swedbank“ Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė.

Tačiau specialistė primena, kad gyventojams reikėtų įvertinti, ar turės iš ko dengti paskolą ilgesnį laiką.

Tuo metu „Nordea“ bankas, dabar teikiantis kreditus iki 90 proc. būsto vertės, patvirtinus naujas taisykles didžiausią galimą paskolą bus priverstas mažinti. Tačiau jo atstovai pripažįsta, kad toks žingsnis – logiškas, jis suvaržys bankų norą konkuruoti, nepaisant rizikos ir paskatins taupyti planuojančius įsigyti būstą.

„Tie 5 proc. nėra jau toks didelis skirtumas, galbūt patiems žmonėms yra sveikiau kažkiek pataupyti, pažiūrėti, ar tikrai jie gali sau leisti įsigyti tą turtą dabar“, – mano „Nordea Bank Lietuva“ Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas.

Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, pastaruoju metu būsto kainos svyruoja nedaug. Perkamiausi – pigesni, neretai senos statybos, 200–300 tūkst. litų vertės butai. Neturintys santaupų ar pinigų, gautų už pirmąjį būstą, – linkę skolintis didžiausią sumą.

„Jeigu visi bankai tvarkingai laikysis būtent tokių salygų, kurias nustatė Lietuvos bankas, tai tikrai sumažins potencialią paklausą, nes reikia pripažint, kad net ir piko metais pirkdami netgi brangius būstus žmonės labai dažnai naudojosi maksimaliomis bankų paskolomis“, – sako Saulius Vagonis, bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

Pasak Lietuvos banko, pastaraisiais mėnesiais šiek tiek suaktyvėjusio būsto pirkimo negalima sieti su rudenį įsigaliosiančiomis naujomis nuostatomis – esą nepastebėta, kad šiuo metu žmonės imtų daugiau paskolų.