Privatūs investuotojai ketvirtadienio rytą sutiko nurašyti 50 proc. jų įsigytų Graikijos obligacijų, pranešė vienas Europos Sąjungos (ES) pareigūnas, ir šis žingsnis pašalino paskutinę akivaizdžią kliūtį kelyje į platesnės apimties planą, siekiant išspręsti euro zonos skolų krizę.

Susitarimas su privačiais investuotojais reikšmingai sumažins Graikijos skolą - pagrindinę priežastį, dėl kurios beveik prieš dvejus metus pradėjo vystytis euro zonos skolų drama.

Briuselyje vykusiame neeiliniame viršūnių susitikime Europos lyderiai jau susitarė įpareigoti bankus padidinti savo kapitalą 106 mlrd. eurų iki ateinančių metų birželio. Ši priemonė iš dalies turi užtikrinti, kad bankai atlaikys nuostolius, nurašius dalį Graikijos skolos.

Taip pat priartėta prieš susitarimo dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) padidinimo iki maždaug 1 trln. eurų, kad jo lėšos galėtų būti naudojamos gelbstint didesnes ekonomikas, tokias kaip Italijos arba Ispanijos, nuo rinkos spaudimo, dėl kurio pagalbos prireikė Graikijai.

Proveržis sprendžiant Graikijos, finansinio gelbėjimo fondo ir bankų stiprinimo problemas tapo didele sėkme euro zonai, tačiau šių planų veiksmingumas labai priklausys nuo detalių, kurias reikės galutinai suderinti ateinančiomis dienomis ir savaitėmis.

Lyderiai patiria didžiulį spaudimą pagaliau suvaldyti didėjančią euro zonos skolų krizę po daugelio atidėliojimų ir dalinių sprendimų. Rinkų pasitikėjimas blėso, taip pat didėjo nuogąstavimai, kad ši krizė pastūmės Europą ir daugumą kitų išsivysčiusių šalių atgal į recesiją.

Tačiau dėl trečiosios jų plano dalies - rasti būdą, kaip sumažinti milžinišką skolų našta Graikijai, kuri galėjo pasiekti 180 proc. šios šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) - susitarti buvo sudėtinga: valstybių lyderių, nacionaliniai finansų ekspertų ir bankų atstovų derybos tęsėsi iki gilios nakties.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė įstatymų leidėjams Berlyne, kad Graikijos skolą iki 2020 metų bus siekiama sumažinti iki 120 procentų.