Vyriausybė griebė renovaciją už ragų ir viliasi, kad nauja daugiabučių atnaujinimo programa, kai didelė dalis tiek finansinės, tiek darbų priežiūros atsakomybės buvo nuimta nuo gyventojų pečių, išjudins iki šiol įšalusį procesą.

Naujas modelis

Nei gyventojams, nei politikams beveik nekyla klausimų, kad senų sovietinių daugiabučių renovacija yra vienintelis būdas sumažinti nuolat augančias sąskaitas už šildymą. Dar praėjusi Vyriausybė savo programoje buvo įsipareigojusi atnaujinti 2 tūkst. daugiabučių per metus. Tačiau visi šie planai taip ir liko popieriuje, nors tai galėjo ne tik smarkiai sumažinti gyventojų išlaidas už šilumą, bet ir padėti atsigauti per krizę ypač skaudžiai nukentėjusiam statybų sektoriui.

Pagrindinės fiasko priežastys akivaizdžios – gyventojams trūksta iniciatyvos, arba tiksliau, jie nenori įsiskolinti bankams, baiminasi biurokratinių procedūrų ir neturi gebėjimų prižiūrėti renovacijos darbus. Be to, esama kompensavimo už šildymą tvarka ne tik neskatino, bet, atvirkščiai, leido priešintis bet kokioms renovacijos iniciatyvoms.

Dabartinė Vyriausybė pristatė naują renovacijos modelį, kuris nuims nuo gyventojų finansinių įsipareigojimų bankams naštą ir suteiks daugiau atsakomybės savivaldybėms. Tikslas – artimiausiu metu renovuoti daugiausia energijos (daugiau nei 200 kWh/m2 per metus) suvartojančius daugiabučius, kurių Lietuvoje yra apie 4 tūkst. Tai esą pagerintų 157 tūkst. šeimų gyvenimo sąlygas ir sumažintų socialinę įtampą, per metus būtų sutaupyta 240 mln. litų, o gyventojams liktų apie 24 mln. litų, kuriuos jie galėtų panaudoti kitoms reikmėms tenkinti.

Savivaldybių partnerystė

Pagal naują programą namų energinio efektyvumo didinimo investicijų projektai turėtų būti rengiami savivaldybių iniciatyva; lėšų skolintųsi ne gyventojai, o savivaldybės paskirti renovacijos programos administratoriai, jie taip pat rūpintųsi darbų organizavimu ir kokybe.

„Jei palygintume skirtumus, iki šiol galiojusiame modelyje investicijų projektus turėjo inicijuoti patys būsto savininkai. Pagal naująjį modelį siūloma, kad šios iniciatyvos imtųsi savivaldybės. Jos gali nustatyti daugiau energijos suvartojančius namus ir parengti tų projektų energinio efektyvumo didinimo priemones. Pagal dabar galiojantį modelį būsto savininkai patys turėjo imti kreditą savo vardu, taip pat įgyvendinti projektą ir prisiimti visą riziką. Naujajame modelyje numatyta, kad paskirti programų įgyvendinimo administratoriai turėtų pasirūpinti finansiniais ištekliais. Gyventojams nereiktų prisiimti jokių kreditinių įsipareigojimų. Taip pat būtų tinkamai prižiūrimas ir organizuojamas visas statybų procesas“, – teigė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) laikinasis vadovas Valius Serbenta.

Naujojo renovacijos modelio krikštatėviu vadinamas V.Serbenta pridūrė, kad jo vadovaujama organizacija BETA turi konkrečią užduotį – padėti savivaldybėms rengiant energinio efektyvumo didinimo programas.

Savivaldybės gana entuziastingai priėmė šias naujoves ir jau pristatė energiškai neefektyviausių namų sąrašus.

„Džiugina, kad yra entuziazmo ir noro išjudinti šį reikalą, ir Vyriausybė mato savivaldybes kaip partnerius. Partnerystė labai svarbu, nes tokią programą galima įgyvendinti tik dirbant išvien“, – teigė Vilniaus miesto programos „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ koordinatorius Kęstutis Nėnius.

Jis pabrėžė, kad itin svarbus pačių žmonių dalyvavimas ir sprendimų priėmimas – juos būtina įtraukti, kad tai taptų visuomenės projektu.

„Reikia užtikrinti, kad valstybiniu lygiu būtų skiriamas lengvatinis finansavimas, taip pat reiktų, kad būtų kuo mažiau biurokratinių procedūrų. Turi būti remiamas ne pats statybos procesas, o premijuoti reikėtų už pasiektus rezultatus, t. y. sutaupytą šilumos energiją. Toks požiūris galėtų tapti puikiu traukos tašku. Jei mes finansuosime patį statybos procesą, tai lems, kad pabrangs pačios statybos, – iš to žmonėms daug naudos nebus“, – atkreipė dėmesį K.Nėnius.

Jau šiemet?

Vyriausybė tikisi, kad konkretūs renovacijos darbai prasidės jau šių metų antroje pusėje.

„Žiūrint į sudėliotą veiklos grafiką, kur yra du demonstraciniai projektai Zarasuose ir Ignalinoje, pirmų 100 namų renovacija ne tik bus pradėta, bet jie naują šildymo sezoną pasitiks jau renovuoti“, – optimistiškai kalbėjo V.Serbenta.

Kartu neslepiama viltis, kad naujoji renovacijos programa sulauks privataus verslo intereso.

„Manau, privatus verslas gali tikėtis dalyvauti bet kuriame procese. Tiek statybininkai, tiek projektuotojai, tiek statybinių medžiagų gamintojai, inžinerinės konsultacinės bendrovės turi ne tik tikėtis, bet ir aktyviai dalyvauti. Be jokios abejonės, projektus įgyvendins privatus verslas“, – teigė BETA laikinasis vadovas.

Verslui atveriamos durys ne tik užsiimti statybos darbais, bet ir bendradarbiauti administruojant projektus.