Jaunimo nedarbas yra svarbi Lietuvos ir visos  Europos Sąjungos problema. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų – jaunimo verslumo skatinimas. Verslus jaunimas pats kuria darbo vietas sau ir kitiems, tiesiogiai prisidėdamas prie nedarbo problemos sprendimo. Jau dabar šiam tikslui yra skiriamos lėšos, kurių didžiąją dalį sudaro ES struktūrinė parama.

„Jaunimo verslumo skatinimas gali būti gerinamas, labiau koordinuojant veiksmus tarp atsakingų institucijų, taikant pažangesnes priemones ir efektyviau išnaudojant tam skiriamas lėšas“ – teigiama LR Finansų ministerijos užsakymu UAB „PricewaterhouseCoopers“ (toliau – „PwC“) ir VšĮ „Verslo iniciatyva“ atliktame tyrime „Jaunimo verslumą skatinančių priemonių vertinimas“.

Jaunimo nedarbo problema Lietuvoje tapo ypač aktuali finansinės krizės metu – per 2009 metus jaunimo nedarbas išaugo daugiau kaip tris kartus ir nors 2012 metais Lietuvoje jaunimo nedarbas mažėjo, jo lygis išliko aukštesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Šios problemos sprendimui įgyvendinamos įvairios priemonės – pradedant profesiniu orientavimu ir baigiant mokestinėmis lengvatomis kuriant naujas darbo vietas. Visgi tiesesnis ir kur kas efektyvesnis būdas užtikrinti naujų darbo vietų plėtrą – skatinti patį jaunimą verslauti ir taip susikurti darbo vietą.

Tarptautinių tyrimų duomenimis verslumo lygis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, ypač – pačioje jauniausioje (18­–24 metų) amžiaus kategorijoje. Prie šio rezultato kryptingai prisideda ir valstybė. Jaunimo verslumo skatinimui 2008–2012 metais buvo  skirta virš 200 mln. Lt. Tai yra valstybės biudžeto (apie 2 mln. Lt.), savivaldybių (apie 15 mln. Lt.) bei ES struktūrinės paramos lėšos. Jaunimo verslumas skatinamas įvairiose stadijose – nuo reikiamų kompetencijų ugdymo mokykloje, iki pagalbos pradedant ir vystant verslą.

Atliktame tyrime teigiama, kad jaunimo verslumo skatinimui skiriamas didelis dėmesys – dalyvauja daug atsakingų institucijų (Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, MITA, Versli Lietuva, Lietuvos darbo birža, Jaunimo reikalų departamentas ir kt.),  skiriamos santykinai didelės lėšos, taikoma plati priemonių įvairovė skirtingose jaunimo verslumo vystymosi stadijose. Visgi, teigiama, kad  iki galo nėra išnaudojamas priemonių, skirtų jaunimo verslumo skatinimui, potencialas, dėl to  tyrime rekomenduojami trijų krypčių veiksmai.

Pirmoji kryptis – geresnė koordinacija ir veiksmų derinimas. Visų dalyvaujančių institucijų bei visų taikomų priemonių derinimas, atsakingos už jaunimo verslumą institucijos nustatymas ir veiksmų koordinavimas, įtraukiant ir priemonių tęstinumo užtikrinimą (galimam verslininkui pereinant iš vienos verslo kūrimo stadijos į kitą). Jaunimo verslumas patenka į dviejų valstybės intervencijos sričių – jaunimo politikos ir verslumo politikos – apimtį ir kartu į kelių valstybės institucijų veiklos ir interesų lauką, dėl ko kyla neaiškumų ir veiksmų derinimo problemų.

Antroji – efektyvumo didinimas, matavimo ir stebėsenos gerinimas. Šia kryptimi siekiama apibrėžti ir stebėti rodiklius kokybiškai atspindinčius atskirų projektų, priemonių ir priemonių rinkinio  efektyvumą. Daug taikomų priemonių neišskiria jaunimo, kaip atskiros tikslinės grupės, taip pat dabartiniai rodikliai ne visada leidžia įvertinti taikomų priemonių efektyvumą skirtingose jaunimo verslumo vystymo stadijose.

Trečioji – pažangesnių priemonių panaudojimas. Skirtingose jaunimo verslumo vystymo stadijose tikslinga derinti skirtingas priemones, įtraukiant ir pažangias, kitose šalyse pasiteisinusias – pvz.: mikro paskolos, moksleivių projektų įgyvendinimas per vietos bendruomenes; verslo mokymo programos ne ekonomikos, vadybos ir verslo krypties studentams; konsultacijų verslo plėtros klausimais ir paskolų derinimas.

Jaunimo verslumo skatinimui skiriama daug lėšų, procese dalyvauja daug institucijų ir įgyvendinama daug skirtingų priemonių, pasiekta gerų rezultatų, Lietuvos jaunimo verslumo lygis yra vienas iš aukščiausių Europoje. Siekiant dar geresnių rezultatų tobulinant valstybės paramą šiai sričiai, didelę  naudą duotų geresnė atsakingų už jaunimo verslumo skatinimą institucijų tarpusavio veiksmų koordinacija, sąsajų tarp skirtingų priemonių bei jų efektyvumo didinimas ir pažangesnių verslumo skatinimo priemonių pritaikymas.