Seimo Liberalios frakcijos sako kategoriškai nepritarsiančios transporto ir palūkanų apmokestinimui, o dėl nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo sutinka derėtis.
Valdantieji konservatoriai sako, jog jų pagrindinės sąlygos - senatvės pensijų atkūrimas 100 proc. nuo kitų metų sausio, įsipareigojimas nedidinti biudžeto deficito ir prabangos mokesčių įvedimas.

„Kategoriškai nepritariame transporto apmokestinimui ir palūkanų apmokestinimui, dėl nekilnojamo turto mokesčio esame linkę diskutuoti“, - ketvirtadienį po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.
Panašios pozicijos laikosi ir Liberalų ir centro sąjunga, žurnalistams ketvirtadienį patvirtino jos pirmininkas Algis Čaplikas.

„Mes ir toliau laikomės nuostatos nepritarti naujai siūlomiems mokesčiams, ir ypač manome, kad palūkanų apmokestinimo mokestis yra visiškai ne laiku ir neteisingas, paliečiantis visų pirma tuos žmones, kurie turi nedideles santaupas. Tokioj jautrioj situacijoj, kai bankinė sistema ir taip netvirtai jaučiasi, tokiais įstatymais dar būtų galima paskatinti indėlių atsiėmimą“, - nepritarimą palūkanų apmokestinimui argumentavo E.Masiulis.

Taip pat Liberalų sąjūdžio frakcija sutinka iki 1,5 proc. nuo 2 proc. sumažinti socialinio draudimo mokesčio dalies pervedimą į privačius pensijų fondus, su sąlyga, kad nuo 2013 metų pervedimai būtų atstatomi.

„Svarbiausias dalykas - neskriausti šiandieną dirbančių žmonių ir besirūpinančių savo socialine sauga ateityje, todėl įmokos į pensijų fondus neturėtų būti naikinamos, o siekdami kompromiso, matyt, sutiktume su 1,5 proc., bet su įsipareigojimu, kad per kitus metus būtų susitarta ir priimti įstatymai, įpareigojantys jau nuo 2013 metų į pensijų fondus mokėti jau 6 proc., pagal formulę “2+2+2„, kur 4 proc. eitų iš valstybės, 2 proc. - iš žmogaus“, - sakė E.Masiulis.

Konservatoriai sako, jog nors protingu kompromisu laikytų 1  proc. socialinio draudimo mokesčio pervedimą į privačius pensijų fondus, jei bus pasiūlytos tinkamos alternatyvos, šiuo klausimu būsiantys lankstūs.

„Mums labai svarbus senatvės pensijų atkūrimas nuo sausio 1-osios, deficitas, prabangos mokesčių įvedimas, kurie gali būti koreguojami, kad tikrai liktų tik prabangos apmokestinimas, transporto pagal vertę ir pakankamai aukštą vertę, sutinkam, kad yra galimybių papildomam išlaidų mažinimui biudžete, ir, manau, kad frakcijos sprendimas atveria galimybes derėtis su partneriais, tame tarpe ir dėl pervedimo į privačiuosius pensijos fondus, toje dalyje nuostata nebuvo kaip nors griežtai formuluojama, o būtent, jei kitais klausimais būtų geranoriškas sutarimas, ir šičia mūsų atstovai turi galimybę spręsti pagal situaciją“, - po frakcijos posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė J.Razma.
Valdantieji pradėjo derybas, kaip subalansuoti kitų metų šalies biudžetą, išlaikant pažadą pensininkams nuo sausio atstatyti sumažintams pensijas ir tam ieško 250 mln. litų.

Konservatoriai siūlė lėšas paimti iš viso atsisakant 2 proc. socialinio draudimo mokesčio pervedimo į privačius pensijų fondus, tačiau tam kategoriškai nepritaria liberaliosios frakcijos.

Taip pat svarstoma galimybė įvesti vadinamuosius prabangos mokesčius, apmokestinant brangų nekilnojamą turtą, galingus automobilius, taip pat apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas.

Derybas valdantieji planuoja pratęsti ketvirtadienį 14 valandą.
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė galingų automobilių, brangus būsto, indėlių palūkanų apmokestinimui, progresinių mokesčių įvedimui ir įmokų į privačius pensijų fondus sustabdymui. Už šiuos projektus daugiausia balsavo konservatoriai ir dalis opozicijos, liberalai bei liberalcentristai buvo prieš arba susilaikė.

Balsuoti dėl kitų metų biudžeto priėmimo Seimas planuoja gruodžio 20 dieną.